Penktadienį Savivaldybėje surengta diskusija dėl karšto vandens tiekimo. Į ją pakviesti UAB Plungės šilumos tinklų, UAB „Plungės vandenys“, Savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ atstovai, taip pat dalyvavo Savivaldybės merė Elvyra Valerija Lapukienė, vicemeras Juozas Šlepetis, Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis ir kiti.
Savivaldybės tarybos sprendimu nuo šių metų sausio 1 dienos karšto vandens tiekėju Plungėje paskirta UAB Plungės šilumos tinklai. Tačiau karšto vandens vartotojai, gyvenantys daugiabučiuose namuose, turi teisę rinktis, kokiu būdu apsirūpinti karštu vandeniu.
Nustatyti trys galimi būdai: centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo; šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo; individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje (bute), naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą).
Pasak merės E. V. Lapukienės, gyventojai apsispręsti turi iki gegužės 1-osios, tačiau dar daug kam neaišku, kur kreiptis, ką daryti, kuris variantas žmogui naudingesnis.
Pasak Šilumos tinklų komercijos direktoriaus Sauliaus Norkaus, iš 121 daugiabučio namo 15 jau atsisakė Plungės šilumos tinklų, kaip karšto vandens tiekėjo, paslaugų. Kokia padėtis bus iki gegužės 1-osios, dar neaišku.
Tiesa, gyventojus labiausiai domina kaina – kuris iš būdų apsirūpinti karštu vandeniu yra pigiausias. Pasak S. Norkaus, slėpti nėra ko – jei gyventojas karšto vandens tiekėju pasirinks Plungės šilumos tinklus, už kubinį metrą karšto vandens jam teks mokėti 1,80 Lt brangiau.
„Plungės vandenų“ direktoriaus Antano Borumo teigimu, medalis turi ir kitą pusę – nutarusieji savarankiškai apsirūpinti karštu vandeniu turės ir kitų rūpesčių – už savo pinigus teks keisti vandens skaitiklius, taip pat už savus atlikti tų prietaisų metrologinę patikrą bei… materialiai atsakyti už vandens nuostolius, atsirandančius tarp namo įvadinio skaitiklio ir butų skaitiklių. Taigi visa tai „kvepia“ išlaidomis. Na, o jei karštą vandenį tieks Šilumos tinklai, jie ir rūpesčius perims, tačiau paslauga bus brangesnė.
Taigi nors ir kaip tą medalį bevartytum, iš kurios pusės bežiūrėtum, akivaizdu viena – karštas vanduo bus brangesnis. Vieniems – didesnis įkainis, kitiems – kitokios išlaidos.
Plungės šilumos tinklų generalinio direktoriaus Petro Piekaus nuomone, naudos būtų tik vienu atveju – jei dabartiniai skaitikliai būtų pakeisti elektroniniais, su nuotoliniu valdymu. „Tada tiksliai matytume, kas kiek vandens sunaudoja. Nebeliktų jokių sukčiavimų, nebereikėtų mokantiesiems už nemokančiuosius atlyginti“, – sakė P. Piekus, ketinantis netolimoje ateityje imtis šio sumanymo įgyvendinimo.