Šis laiškelis su prašymu išspausdinti jį „Katalikų šviesos“ puslapyje buvo rastas Vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinės mokyklos pašto dėžutėje. Idėja, kurią siūlo šeimoms jauna mama, tikrai labai graži ir prasminga. Praėjusiais metais vaikų su tėveliais sukurtų prakartėlių paroda buvo surengta šioje mokykloje. Nustebino šeimų išradingumas. Iš įvairiausių medžiagų sukurtos prakartėlės buvo skirtingos, tačiau visos nepaprastai įdomios, originalios. Tad tikrai verta ilgais advento vakarais kartu su visa šeima pasinerti į nuostabų kūrybos pasaulį.
„Esu trijų mažamečių mama. Artėjant pačiai gražiausiai metų šventei, kuri kartu tampa ir gražiausia šeimos švente, kviečiu vaikus auginančias šeimas dalyvauti Mažesniųjų brolių pranciškonų organizuojamame antrajame nacionaliniame prakartėlių konkurse.
Mūsų šeima šiame nuostabiame renginyje dalyvavo jau praėjusiais metais. Mes visi su begaline šiluma, nostalgija ir savitu ilgesiu prisimename tuos gražius vakarus, kaip niekad suartinusius mūsų šeimą. „Mamyte, aš sapnavau, kaip dar galiu papuošti tvartelį, labai laukiu vakaro“, – skubėdamas į darželį čiauška pats jauniausias trimetis Matas. „O aš grįždama iš mokyklos užsuksiu į parduotuvę nupirkti bambuko lazdelių, prieš užmigdama sugalvojau, kaip gražiau pabaigti tvartelio stogą“, – dalijasi „atradimu“ pirmokė Raselė… Ir taip porą savaičių – kas rytą jau laukiama vakaro, kada vėl po vakarienės susėdę ant grindų kuklioje svetainėje dalysimės bendru kūrybos džiaugsmu.
Praėjusiais metais su didele meile sukurtąją prakartėlę pasilikome namuose. Gaila buvo ją išvežti. Šiemet, „Bernardinuose“ vėl radę kvietimą, nutarėme kurti jau ne vieną, o dvi prakartėles (tai vaikų idėja), vieną palikti namuose, kitą nuvežti į vieną iš organizatorių nurodytų artimiausių vietų – Pakutuvėnus arba Kretingą. Pristatyti prakartėles broliai pranciškonai kviečia į visas vietas, kur įsikūrusios jų aptarnaujamos bažnyčios ir parapijos.
Konkurso iniciatorius Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministras br. Algirdas Malakauskas teigia: „Mūsų skubančioje visuomenėje būtent laikas yra brangiausia dovana artimiesiems.“ Jis ir kviečia per advento laikotarpį suburti šeimą kartu apmąstyti Dievo įsikūnijimą ir gimimą Betliejaus tvartelyje ir pasigaminti prakartėlę patiems. Akimirkai sustoti, pabendrauti ir konstruoti prakartėlę kartu taip pat kviečiamos bendruomenės, mokinių klasės, darbuotojų kolektyvai, dienos centrai, senelių globos namų gyventojai ir kiekvienas, kam yra brangi Kalėdų žinia.
Nuo gruodžio 17 dienos iki Kalėdų konkursinės prakartėlės bus eksponuojamos vietinėse bendruomenėse ir parapijose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje, Pakutuvėnuose, Kryžių kalne, Panevėžyje ir Marijampolėje), kur vyks rinkimai ir bus išrenkamos trys gražiausios. Prakartėlės laureatės keliaus į Vilniaus „Ozo“ prekybos centrą. Ten gruodžio 30-ąją bus atidaryta gražiausiųjų konkursinių prakartėlių paroda. Ji veiks iki apdovanojimų ceremonijos, kuri vyks sausio 7 dieną, minint Trijų Karalių iškilmę.
Žinoma, visiškai nesvarbu, ar jūsų sukurtoji prakartėlė taps gražiausia. Gal jos niekur ir nenuvešite. Svarbu, kad tas kūrybos procesas suartintų mus, nes adventas ir yra laikas atnaujinti kelius vieniems pas kitus: vyro pas žmoną, žmonos pas vyrą, vaikų pas tėvus, tėvų pas vaikus… Tai puikus laikas mažiesiems priminti pačią prakartėlės atsiradimo istoriją.
Šv. Kalėdų simbolį – gyvą prakartėlę – pirmą kartą 1223 metais sugalvojo šv. Pranciškus Asyžietis. Ruošdamasis švęsti Kalėdas Grečio miestelyje (Italija), jis paprašė, kad šalia Grečio užtiktoje oloje būtų atkartota Jėzaus gimimo scena – padėta šieno, pastatytos ėdžios, atvesti jautis ir asilas – ir ten būtų aukojamos šv. Mišios. Ši nauja tradicija greitai išplito po Italiją, o bėgant šimtmečiams – ir po visą pasaulį. Iš bažnytinės erdvės prakartėlės persikėlė ir į žmonių namus. Broliai pranciškonai iki šiol platina prakartėlių tradiciją, o Vilniuje, Bernardinų parapijoje, jau tapo įprasta įrengti gyvą prakartėlę.
Per vieną vakarą prakartėlės nesukursime. Idėją, kaip ji turėtų atrodyti, aptarkime su vaikais iš anksto. Tada pradėkime ieškoti reikalingų medžiagų. Sukurti olą puikiausiai galima iš gamtoje randamų šakelių, akmenėlių, šiaudų. Marijos, Juozapo, Kūdikėlio skulptūrėles galima daryti iš kartono, modelino, kitų medžiagų. Svarbu leisti vaikams pasinerti į patį kūrybos procesą. Tie vakarai ar savaitgalio popietės, pokalbiai su mažaisiais apie Kalėdų laukimą, jų tikrąją prasmę suartins mus, suteiks daugybę gerų emocijų.
Plungiškė Agnė Jašinskienė“