Kone kasdien girdime, kad siautėjantys sukčiai vieną po kito apgaudinėja senus žmones, įvairiausiais būdais vilioja iš jų pinigus. Girdėdami tokias istorijas, atrodo, turėtume pasimokyti iš svetimų klaidų, tačiau nukentėjusiųjų ir apgautųjų vis yra ir yra. Sekmadienį nusikaltėliai, pamelavę apie anūko padarytą avariją, iš 86 metų plungiškės pasikėsino nugvelbti net 6 000 litų.
Tipinis atvejis – anūkas padarė avariją
Sukčių auka tapusios pensininkės dukra „Plungei“ pasakojo, kad sekmadienį, prieš vidurdienį, mamai į laidinį telefoną paskambino jaunas vyras: „Močiutėle, padėk. Padariau avariją – perėjoje partrenkiau mergaitę, pervažiavau kojas. Reikia atsilyginti“, – raudodamas kalbėjo vyras. Moteriškė išsyk pamaniusi, kad skambina anūkas.
„Anūkas“, verkdamas pasakęs kelias frazes, telefoną perdavė draugui – mat pats esąs labai susijaudinęs, negalįs kalbėti. Taigi toliau derybas vedė „anūko“ draugas, liepęs senolei nueiti į prekybos centrą „Maxima“, už 200 litų nupirkti „Tele 2“ papildymo kortelių „Pildyk“ ir iš „Snoro“ banko paimti pinigų. Tiesa, sukčiai nepasikuklino – „paprašė“ 6 000 litų. Buvusi ir dar viena sąlyga – „anūkas“ avariją norįs išsaugoti paslaptyje, todėl močiutė niekam negalinti apie tai prasitarti.
Sutiko padėti
Pensininkė, įsitikinusi, kad skambino bėdon patekęs anūkas, padėti neatsisakė. Ji sutiko įvykdyti visas sąlygas. Aišku, ir paskutiniąją – niekam nieko nesakyti bei, kol suvaikščios į prekybos centrą, nepadėti telefono ragelio. Papildymo kortelių moteris nupirko, tačiau pinigų nepaėmė – kadangi indėlis terminuotas, banko darbuotoja pinigus išmokėti atsisakė.
Moteriškė, grįžusi į namus, laukusiesiems padiktavo „Pildyk“ kodus, tačiau antroji jos naujiena buvo liūdna – pinigų negavo. Supratę, kad močiutė pinigų turi ir yra pasiryžusi padėti anūkui, sukčiai ją atakavo toliau – paprašė, kad ši nuvyktų į „Snorą“ Telšiuose. Kadangi senolė važiuoti neturi kuo, nusikaltėliai ir transportą parūpino – netrukus prie durų sustojo J. Rupeikos firmos taksi automobilis.
Paslaugusis taksistas
Taksi vairuotojas žinojo, kad moteriškę reikia vežti į Telšius, tačiau, kiek pavažiavus, taksistui buvo paskambinta ir pasakyta – važiuoti ne į Telšius, o į Kretingą. Vairuotojas žinojo ir kelionės tikslą – reikia į banką, pinigų.
Taksistas pasitaikė itin paslaugus – nulydėjo močiutę į banką, tačiau ir Kretingoje jie nieko nepešė. Kitas nurodymas vairuotojui – važiuoti į Klaipėdą, į „Akropolį“. Esą galbūt ten pavyks. Nuvyko ir į Klaipėdą. Ten taksistas vėlgi laipino moteriškę iš automobilio, lydėjo į „Snorą“. Tačiau ir iš ten jiedu išėjo tuščiomis.
Pasak pensininkės dukters, tas taksi vairuotojo paslaugumas kelia didelių įtarimų. Juk realiai taksistai tik nuveža mus nurodytu adresu, o toliau – ropok pats. Ko gero, retai kuris esame sutikę taksistą, kuris vedžiotų mus po įstaigas, padėtų tvarkyti reikalus. Dar įtartiniau tai, kad po kiekvieno vizito į banką vairuotojas sulaukdavo skambučio ir kažkam raportuodavo: ne, neturi, negavo. Be to, nepažįstamasis esą labai jau demonstravęs savo prielankumą ir supratingumą – netgi siūlęsis paskolinti, tačiau tokių pinigų neturįs.
Reikalą „išrišo“ giminaičiai
Grįžtant į Plungę, senolė nutarė užvažiuoti pas kaime gyvenančią seserį – gal ji paskolins, gal sutiks pagelbėti. Sesuo ir jos vyras gerokai nustebo – giminaitė į kaimą atvyko ir dar ne su vaikais, o taksi vežama. To nebuvo buvę! Žmonės išsyk suprato – bus kažkas nutikę, be to, jiems išsyk tai ir įtarimų sukėlė.
Kaip ir buvo prisakyta, moteris seseriai nesakė, kam jai pinigai reikalingi. Esą duok ir viskas, paaiškinsiu vėliau. Sesuo su vyru vis dėlto iškvotė – pinigų reikia neva avariją padariusiam anūkui. Išgirdę tai, giminaičiai išsyk suprato – sukčių darbas. Tuomet buvo paskambinta pensininkės dukrai, o pačiai močiutei pasakyta – grįžk į automobilį ir sakyk, kad pinigus turi.
Kai senolė įlipo į mašiną, vairuotojas vėl raportavo – jau turi, gavo.
Pinigų nebeatėjo
Kol močiutė važiavo namo, jos dukra su anūke nuėjo į jos butą. Ir policiją išsikvietė. Taksi automobiliu parvykusią močiutę pasitiko anūkė. Kai grįžo į kambarį, pensininkę vėl ėmė atakuoti „anūkas“. Moteris kvietė jį atvykti pasiimti pinigų, tačiau nei „anūkėlis“, nei jo draugas nebepasirodė. Panašu, jog bus sužinoję, kad pensininkė namuose jau nebe viena, kad ją pasitiko anūkė. O tai žinojo tik ją matęs taksi vairuotojas.
Senolės nuostoliai nemenki – 200 litų išleido „Pildyk“ kortelėms ir dar 150 litų – kelionei į Klaipėdą. Tiesa, žala galėjo būti ir dar didesnė. Laimė, kaip sakė pensininkės dukra, kad prieš gerą savaitę mama savo santaupas bankui patikėjo.
Vairuotojas: nieko neįtariau
Taigi sukčių pričiupti nepavyko. Tačiau taksistas, vykdęs sukčių nurodymus, žinomas. Ir senolės anūkė, ir pro langą žiūrėjusi dukra jį atpažino – tai Vilius Valužis.
Taksi paslaugas teikiančios firmos savininkas Juozas Rupeika patvirtino – toks žmogus pas jį dirba. Savininkas buvo girdėjęs ir apie sekmadieninį V. Valužio „vojažą“. Dargi esą pamanęs – kam senolei sekmadienį pinigų prireikė, gal kokiems sukčiams bus įkliuvusi, bet pernelyg į tai nesigilinęs.
„Plungės“ kalbintas V. Valužis taip pat patvirtino, kad sekmadienį senyvą moterį vežė į Kretingą, vėliau – į Klaipėdą. Kieno prašymu? „Nežinau. Paskambino man į mobilųjį jaunas vyrukas ir paprašė, kad jo močiutę nuvežčiau į Telšius. Paskui perskambino, kad važiuoti reikės į Kretingą“. O kodėl skambino būtent jam, iš kur žinojo jo mobilųjį? „O iš kur man žinoti. Paskambino, ir tiek“, – įžūlokai atsakinėjo V. Valužis.
Paklaustas, ar dažnai būna toks paslaugus savo klientams, ar visus vedžioja po įstaigas, vyras atsakė: „Ne, nedažnai. Bet tuomet klientas manęs to prašė ir žadėjo atsilyginti. O už pinigus aš galiu.“
„Man geras, pelningas reisas kliuvo. Dariau, ką liepė, ir nieko blogo neįtariau. Man klientas kokius 5-6 kartus skambino. Be to, ir pati moteriškė su tuo jaunuoliu mano telefonu kalbėjo. Man pasirodė, kad ten koks nors jos giminaitis“, – visų įtarimų kratėsi taksi vairuotojas. Suprantama… – negi imsi ir prisipažinsi, kad kažką įtarei ar žinojai. Juolab kad toks geras reisas, kad pažadėta už viską atsilyginti. Beje, atsilygino ne užsakovas, o pati senolė, už pavažinėjimą ir pavedžiojimą paklojusi pusantro šimto litų.
Taigi taksistas ant jo krentančio šešėlio kategoriškai kratosi. Ar jis tikrai neįtarė, ar nežinojo, kas išties vyko? Klausimas… Tebūnie tai jo sąžinės reikalas.
O anūkas buvo užsieny…
O pati močiutė – ar ji nebuvo girdėjusi, mačiusi ar skaičiusi apie tokius atvejus? Buvo, bet pati ant sukčių kabliuko užkibo. Nors ne sykį buvo sakiusi, kad jai taip nenutiksią. Tačiau nutiko. Nepaisant to, kad anūkas jos niekada nevadina močiute, o tik babyte, ir to, kad jis dabar išvykęs į užsienį ir jokios avarijos Plungėje padaryti negalėjo. Matyt, sukčiai tam ir sukčiai, kad sugebėtų ir protaujančiajam bei daug žinančiajam galvą apsukti.
