Tikrai nesirinkau, kokius medžiotojus ir žvejus kalbinti. Kai kuriuos sutiktus tiesiog paklausinėjau, kokie buvo praėjusieji metai.
Visiems gamtos žmonėms linkiu gerų 2018-ųjų. Tegu žuvys kimba tik pačios didžiausios, tegu medžiotojus lydi sėkmė. Pastariesiems reikia priminti, kad būtina gerbti kiekvieną žvėrį, ir medžioklės deivė Medeina visada bus dosni.
Gerai žinau, jog ne vienas užsisakote ir skaitote laikraštį „Plungė“ todėl, kad jame yra gamtos puslapis. Kurkime jį kartu. Rašykite man, kokių straipsnių puslapyje daugiau norėtumėte. Mano elektroninis paštas kostasmedziokle@gmail.com.
Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas Virgilijus Ostasevičius:
– Medžiotojams praėjusieji metai buvo geri – dėl naikinamos šernų populiacijos kuprinės buvo pilnesnės. Esame Europos Sąjungoje, tad dėl kiaulių maro buvome priversti mažinti šių žvėrių skaičių dažnindami jų medžiokles. Daugelis susigundė už šernes gaunamomis išmokomis. Priimti įstatymai tai skatina.
Tačiau dauguma medžiotojų su skaudama širdimi namo neša tą mėsą. Ką medžiosime paskui, kai maras išguldys, o dar mes išpyškinsime visus šernus?
Tiesa, kai nebeliks knislių, kažkiek turėtų padaugėti kiškių. Tik čia yra viena bėda – pasėlių purškimas „rondapu“, glifosatu. Užėda kiškis nupurkštų grūdų ir pakrato kojas.
Neturi žvėrys ramybės dėl vilkų pagausėjimo. Medžiotojai vis sąmoningiau žiūri į elnių, stirninų populiaciją ir medalinius raguočius tiesiog užsiaugina „išimdami“ selekcinius. Tačiau tam itin trukdo vilkai. O kaip bus su danieliais? Medžiotojai jų iš savo pinigų prisipirko. Tad jei vilkas sudraskė, valstybė turėtų padengti nuostolius kaip ūkininkams. Su tais vilkais – tai yra vaikščiojama ant peilio ašmenų. Manau, kad visi Lietuvos medžiotojai turi pasistengti padaryti tikrą pilkių apskaitą ir pateikti Aplinkos ministerijai.
Garbės medžiotojas Jonas Šečkus:
– Praėjusiais metais medžioklės deivė Medeinė buvo mane primiršusi. Medžioklėse su varovais paguldžiau tik laputę ir dvi stirnaites. Tačiau tykodamas patiesiau tris stirninus. Du iš jų yra medaliniai.
Jei būtų mano valia, medžioklėse su varovais leisčiau medžioti tik stirnų jauniklius. Patinai būna ragus numetę, tad daug kas tiesiog suklysta ir vietoje stirnos nupyškina ožį.
Mane piktina tai, kad papildomai šeriant žvėris pašarus reikia pilti į kažkokias geldas. Juk šernas, stirna, elnias ar koks kitas gamtos padaras viską paima nuo žemės. Šiaip žiemos dabar yra švelnesnės ir žvėrių visai nebereikėtų papildomai maitinti.
Giedrius Pečiulis:
– Man praėjusieji metai laisvalaikio praleidimo ir laimikio prasme buvo gana įsimintini, ypač ešerių žvejyba Kuršių mariose. Su žūklės draugais ešerių prigaudėme pilną 200 litrų statinę, kurią laivo kapitonas buvo padėjęs ant denio. Oi, kibo, oi, buvo malonumo ir smagumo…
Metai būtų buvę dar sėkmingesni, jei Kauknorio ežere viena po kitos nebūtų nutrūkusios didžiulės žuvys – karšis kaip „bliūdas“ ir kokių trijų kilogramų lynas, kokio dar nebuvo tekę užkabinti. Tada nebuvau pasiėmęs graibšto žuviai ištraukti. Žvejojau ant liepto, abi pritraukiau, bandžiau iš vandens išgriebti ranka, bet jos parodė uodegas. Nutrūko su visais pavadėliais. Gerai, kad tuo metu prie ežero buvo atėjęs bičiulis, o tai būčiau galėjęs, kiek tik noriu, rodyti „tarpą tarp akių“, vargu ar kas būtų patikėjęs. Draugas nusistebėjo, kad jų ežere galima pagauti tokio dydžio žuvų.
Garsas apie pasprukusį didelį lyną greitai pasklido tarp poilsiautojų. Ir kai kitą dieną vėl žvejojau ant liepto, atėjusios moterys linksmai klausdavo: „Tai vis to lyno laukiat?..“
2018-aisiais tikrai planuoju ten dar pažvejoti.
Kazys Simanauskas:
– Buvimas gamtoje yra didžiausias poilsis, didžiausias malonumas. Čia pamatai tekančią saulę, paklausai paukštelių, pabūni su bendraminčiais. Deja, šiemet to poilsio ne tiek daug buvo. Tik susiruoši į žūklę, jau vėjai, jau lietūs.
Sugavau vieną kitą didesnę lydeką, buvo ir šešių, ir penkių kilogramų, tačiau žvejojau kur kas rečiau. Nėra buvę metų, kad neišvažiuočiau į Rusnę, į karšių žūklę, o pernai – nė karto. Nors sako, kad medžiotojams ir žvejams blogo oro nėra, bet jei būdamas gamtoje nebejauti malonumo, tai jau pasidaro darbas.
