Įsimylėjėliai savo garbei turi vienintelę metų dieną – Šventąjį Valentiną. Nors daugelis ją vadina viena iš komercinių švenčių, skirta tik verslininkų kišenėms papildyti, pasaulyje kasmet Šv. Valentiną švenčia milijonai žmonių. Nesvetimos šios šventės tradicijos ir mūsų kraštiečiams.
Artėjant meilės dienai, kalbėjomės su moterimi, kuri kasmet sujungia daugelio likimus – Plungės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Janina Gentviliene. Kalbėjomės apie Valentino dienos patrauklumą besituokiantiesiems ir apskritai apie santuoką, meilę…
– Koks jūsų pačios požiūris į Valentino dieną?
– Na, tai tiesiog įsimylėjėlių diena. Kai mūsų valstybė vėl tapo nepriklausoma, pamažu išpopuliarėjo ir Valentino diena. Tačiau, mano nuomone, ši šventė pas mus neturi tokios didelės reikšmės, kaip kitose šalyse. Nors štai mano vyrui Rimantui, dirbančiam Stanelių pagrindinėje mokykloje, Valentino dieną tenka pajusti su kaupu – namo grįžta visas apklijuotas širdelėmis!
– Ar daug porų savo tuoktuvėms renkasi Valentino dieną?
– Didžiausias bumas buvo 1998 metų vasario 14-ąją. Tądien sutuokėme net 12 jaunavedžių porų. Net salę specialiai buvo pasipuošę, „valentiniška“ atributika apdėlioję, o kiekvienai porai vestuvinei nuotraukai dovanojome rėmelius su palinkėjimais. Daugiau tokio antplūdžio jau nėra buvę. Štai 2006-ųjų Valentino dieną tuokėsi dvi poros, 2004 m. – viena, 2002 m. – taip pat tik viena įsimylėjėlių pora. Tačiau pažymėtina, kad būtent Valentino dieną poros ateina rašyti pareiškimų tuoktis. Šiaip nemanau, kad ta Valentino diena turi įtakos vedybinei laimei. Štai iš tų dvylikos porų, susituokusių 1998-aisiais, jau keturios išsiskyrė…
– Ar įsimylėjėliai, atėję rašyti pareiškimų, pasakoja savo meilės istorijas?
– Kadangi apie pusvalandį pas mane pasėdi, tad šiek tiek pasikalbam. Atėjusiųjų klausiu: „Ar jau pasipiršai?“ Dažniausiai būsimoji jaunoji tik baksteli į žiedelį ant piršto, tad viskas tampa aišku. Tokios poros ir paatvirauja labiau, o tos, tarp kurių pasipiršimo kaip ir nebuvo, kažkodėl tylesnės.
– O kaip pasipiršimo tradicijos, ar pakitusios?
– Dabar labai populiaru pasipiršti įvairiose turistinėse kelionėse – kalnuose ar kur prie jūros.
– Šiais metais Valentino diena – sekmadienis. Gal yra besituokiančiųjų prieš tai – vasario 13-ąją?
– Oi ne, poros kaip ugnies vengia tuoktis tryliktomis dienomis, kažkodėl mano, kad santuoka, susituokus tokią dieną, nebus sėkminga.
– Kiek laiko jau dirbate? Gal skaičiavote, kiek porų sutuokėte?
– Dirbu apie trisdešimt metų. Jau net pradėjau tuokti antrąją kartą, tuokiau tėvus, dabar – jų vaikus. O sutuokiau tiek daug, kad nebesuskaičiuočiau…
– Per trisdešimt darbo metų turbūt „išlavėjo akis“, atskiriate tikrąją meilę?
– Žinoma. Labai ryškiai matyti, kuriuos tiesiog privertė tuoktis tėvai, kurie tuokiasi ir bučiuojasi iš pareigos… Tikrąją meilę iš karto atpažinsi, emocijomis trykštantys jaunikiai čiumpa savo jaunąsias į glėbį, pakelia, apsuka, tiesiog gražu žiūrėti! Pastebiu, kad jaunosios net mažiau emocingesnės nei jaunieji.
– Kokia Jūsų pačios meilės istorija?
– Buvau 22-ejų, mokiausi penktajame kurse ir Baisogalos mokykloje atlikau pedagogės praktiką. Joje dirbo mano būsimojo vyro Rimanto mama. Jis pats atvyko į šioje mokykloje rengtą buvusių klasės draugų susitikimą, jame mus ir supažindino būsimoji uošvienė… Po metų Vilniuje einant Gedimino prospektu, Rimantas pasiūlė būti jo žmona. Neilgai trukus, susituokėme, apsigyvenome Plungėje. Susituokę esame jau 35-erius metus, atšokome Linines vestuves.
– Kaip Jums atrodo, kur slypi sėkmingos santuokos paslaptis?
– Mes juk esame žemaičiai, nepuolame į kraštutinumus. Reikia mokėti suprasti, išklausyti, o dabar žmonės nebeturi kantrybės.
– Ar keičiasi besituokiančiųjų amžius, vestuvių tradicijos?
– Taip, tuokiasi gerokai vyresni, 24-erių ar 25-erių, labai mažai tokių, kurie tuoktųsi aštuoniolikos ar devyniolikos. Dabar ir draugaujama ilgiau. Net pusė santuokų, kai besituokiantieji jau turi vieną ar du vaikus. Išpopuliarėjusi tradicija tą pačią dieną ir susituokti, ir vaiką pakrikštyti. Vestuvės nebe tokios pompastiškos. Manau, tradicijų keitimąsi ypač koreguoja mažėjančios pajamos, žmonės galvoja, kaip patogiau, kaip pigiau atšvęsti. Šiais metais būtent dėl sunkios materialinės padėties vestuves atšaukė nemenka dalis porų, iš jų – nemažai gyvenančiųjų užsienyje.
– Ar lietuvaičių migracija padidino santuokų su užsieniečiais skaičių? Galbūt tokios santuokos tvirtesnės?
– Tokių santuokų gerokai padaugėjo. Pastaruoju metu ypač daug merginų tuokiasi su Indijos piliečiais. Štai jau numatytos net keturios tokios santuokos. Kaip tokioms poroms sekasi, sunku pasakyti, kadangi beveik visos jos iškeliauja gyventi į užsienį.
– Gal teko tuokti įžymių žmonių?
– Labai graži buvo LRT laidos „Gero ūpo“ vedėjos Loretos Songailienės ir jos išrinktojo tuoktuvių ceremonija. Vestuvėms nuspręsta pasirinkti vyro gimtinę. Suvažiavo tiek žmonių, kad vos ne festivalis išėjo. Apskritai kultūros veikėjų, muzikantų santuokos būna ypač gražios, triukšmingos, su daugybe sveikintojų.
– Kas, Jūsų nuomone, yra meilė?
– Karščiausia meilė – tik pradžioje, po to seka supratimas, pagarba. Pats buvimas kartu paprasčiausia yra laimė.
– Ko palinkėtumėte įsimylėjėliams?
– Meilės. Tiesiog mylėkit ir būkit mylimi. Tai nebūtinai turi įrodyti santuoka, visi puikiai suprantame, kad šiandien tradicijos jau kitos.
Kalbino Kristina LIEBUTĖ
