Antruosius veiklos metus pradėję Plungės bendruomeniniai šeimos namai sausio 20-ąją plungiškius pakvietė į mūsų mieste neregėtą ir negirdėtą šventę „Mūsų šeimos duona“. Tai – savotiškos naminės duonos kepėjų varžytuvės, kuriose galėjai paragauti aštuonių kepėjų iš Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių gaminių ir juos įvertinti. Kadangi riekelės viena už kitą buvo gardesnės, išrinkti pačią pačiausią buvo sudėtinga.
Plungės bendruomeniniai šeimos namai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtus metus pradėjo šeimynišku renginiu, skirtu prisiminti vieną svarbiausių kiekvienam lietuviui tradicijų – naminės duonos kepimą. Jis organizuotas vadinamojoje Oginskių dvaro virtuvėje, esančioje Žemaičių dailės muziejaus rūsyje.
Į kvietimą dalyvauti šventėje „Mūsų šeimos duona“ atsiliepė didelis būrys šeimų. Renginio pradžioje Bendruomeninių šeimos namų vadovė Daiva Gramalienė pristatė jau metus teikiamas paslaugas, paragino plungiškius ir toliau jomis naudotis, juolab kad viskas – nemokamai.
Gausu buvo ne tik žiūrovų, bet ir varžytuvių dalyvių – jaunų ir vyresnių duonos kepėjų, kurioms šis užsiėmimas – vienas svarbiausių ir mieliausių širdžiai. Savo duoną pristatė ir jos kepimo paslaptimis dalijosi Vitalija Gladiševa iš Babrungo seniūnijos, Jūratė Ramanauskienė ir Genovaitė Bertašienė iš Kulių seniūnijos, šateikiškė Ona Kumpienė, alsėdiškė Milda Mockūnienė, prūsališkė Vaida Bertašienė, plungiškė Jolanta Vilnienė ir rietaviškė Loreta Jurkienė.
Sulaukta ir svečių: dalyvavo Plungės rajono savivaldybės mero patarėjas Mantas Česnauskas, laidos „Sveika TV“ vedėja Vitalija Jankauskaitė, sukviečiant kepėjas Bendruomeniniams šeimos namams talkinusi Savivaldybės tarybos narė Daina Martišienė.
Po kepalą (ar net kelis) duonos į šventę atsivežusios kepėjėlės mielai dalijosi savo receptais, technologijomis, tradicijomis ir mažomis paslaptimis, dėl kurių jų duona tampa išskirtinė.
Babrungiškė Vitalija sakė pomėgį kepti duoną perėmusi iš mamos ir tai daranti bene penkerius metus. „Mano duona – ruginė, plikyta, rauginta, be mielių“, – teigė moteris. Plungiškė maisto technologė Jolanta šį užsiėmimą pamėgo dirbdama kepykloje. Pradėjusi ir namuose kepti, o dabar savo kasdienybės be naminės duonos jau neįsivaizduojanti. „Pamačiusi, kad duona jau baigiasi, imuosi minkyti naują. Tai darau naktį, kai visi miega – laikausi prietaro, kad minkant tešlą niekas negali būti išsižiojęs. Jei tokių bus, tada kepalas orkaitėje trūkinės“, – smagia pamoka dalijosi jauna kepėja.
Kuliškės Genovaitės duona – kitokia nei jaunųjų. Ji yra tradicinė, kepta ne orkaitėje, o senoviniame duonkepyje. Rietaviškės Loretos duona taip pat išskirtinė – su daugybe sėklų. Be to, minkoma kartu su vienuolikos mėnesių dukryte, tad dar skanesnė, pagaminta su ypatinga meile.
Prūsališkė Vaida minėjo kepti pradėjusi prieš metus. Jos duonelė – balta, plikyta, visų namiškių ir draugų labai mėgstama. Alsėdiškė Milda sakė duoną kepanti šeimai, draugams, pažįstamiems. Ir tai daranti jau kokius penkerius metus. Per tą laiką jos nuglostyti kepaliukai bene visus žemynus bus apkeliavę.
Į kuliškės Jūratės namus raugas pirmąkart atkeliavo 2010-ųjų vasarį, nuo tada pirktinės duonos ant šeimos stalo nebėra buvę. Šateikiškė Ona, pradėjusi nuo kvietinės, pamažu savo duonelę „perauklėjo“ į ruginę. „Jei galėčiau rinktis iš visų darbų, tai norėčiau nuolat kepti duoną“, – juokavo moteris.
D. Martišienė prisipažino, kad pati duonos nekepa, tik pyragus. Bet puikiai prisimenanti vaikystę Aukštaitijoje, kai močiutė duonkepyje vienu ypu šešis didžiulius kepalus iškepdavo. Iš Vilniaus atvykusi V. Jankauskaitė bijančiuosius, kad duona – miltinis nesveikas gaminys, ramino: „Viskas, ką valgome ar geriame saikingai, sveika. Kaip gali būti nesveika duona, kuri iškepta namuose, iš natūralių produktų ir dar su didžiule meile? Ji už bet kokį pirktinį produktą geresnė.“
Kol kepėjos dalijosi patirtimi, ne vienam žiūrovui, matant dailiai suraikytus kepaliukus ir užuodžiant jų kvapą, pilvas ėmė urgzti. Kad žmonės nesikankintų, varžytuvių dalyvės visus pakvietė vaišintis ir įvertinti, kuri duonelė pati pačiausia – juoda ruginė ar balta kvietinė, su sėklomis ar paprasta, tinkamiausia prie žemaitiškos „bulbynės“, saldesnė ar rūgštesnė… Be to, kiekvienas žiūrovas, atspėjęs paragautos duonos sudėtį, gavo jos receptą.
Smagių užsiėmimų netrūko ir į šventę atėjusiems mažiesiems. Iš pradžių, mokomi kepėjos Vitalijos, jie minkė, formavo ir į orkaitę pašovė duoną. O paskui, padedami tautodailininkės Zafiros Leilionienės, iš modelino gamino šaukštelius ir juos dovanojo varžytuvių dalyvėms.
Kaip jau minėjome, kiekvienos kepėjos duona buvo savaip gardi, tad išrinkti nugalėtoją buvo sudėtinga. Už tradicijų puoselėjimą simboliškai apdovanotos trys kepėjos: J. Vilnienė, šventėje dalyvavusi su visa savo šeima, vis dar seną duonkepį naudojanti G. Bertašienė ir paprasčiausią juodą ruginę duoną kepanti O. Kumpienė.
Šventinę nuotaiką padėjo kurti Aldonos Smagurienės vadovaujama Plungės kultūros centro kapela „Minija“.
