Likus šimtui dienų iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, rietaviškė Zofija Druktenienė buvo pakviesta į prezidentūrą. Moteris yra gimusi tais pačiais metais, kaip ir paskelbta mūsų šalies nepriklausomybė, o šimtas metų jai sukako sausį. Prezidentė apjuosė jubiliatę progine juosta ir paprašė padainuoti.
Dar pernai garbaus amžiaus moteriai Rietavo savivaldybės vadovas Antanas Černeckis įteikė Lietuvos trispalvę. Priėmusi vėliavą iš mero rankų, Z. Druktenienė pasakė, kad visuomet troško tokios dovanos, ir ją pabučiavo.
Šiemet Savivaldybės vadovas ir administracijos atstovai atvyko su jubiliejiniu tortu, gėlėmis ir dovana – 100 eurų. Sukaktuvininkę pasveikino ir „Sodros“ atstovai.
Atsidėkodama už sveikinimus ir nuoširdžius linkėjimus, senolė, iki šiol išlaikiusi puikų balsą ir mėgstanti dainuoti, surengė tikrą koncertą. Svečiams teko ne tik surimtėti, bet ir braukti juoko ašaras besiklausant ne tik lietuviškai, bet ir baltarusiškai ar lenkiškai traukiamų dainų.
Nors gyvenime Z. Druktenienei teko nemažai patirti ir iškentėti, ji išliko stipri ir tą stiprybę perdavė savo vaikams. Moteris kilusi iš Kelmės rajono Rėzgalių kaimo. Penkerių metų liko našlaitė, o septynerių išėjo tarnauti. Tarnavo tol, kol ištekėjo. Jos likimas persipynęs su Lietuvos likimu, nes buvo partizanų ryšininkė, kurią Vytauto Eisino (Žygūno) ir kitų būrių partizanai žinojo Gegutės slapyvardžiu. Nuo tremties gelbėjusiai žmones ir už tai ne kartą kankintai Zofijai teko daug skaudžių likimo smūgių. Nepagailėjo lemtis ir sukūrus šeimą – iš penkių gimusių vaikų du mirė. Likusius tris išleido į mokslus.
Šiuo metu ponia Zofija įsikūrusi Rietave, pas dukrą Danutę Bruževičienę. Senolė iki šiol išliko optimistė. Kaip pati sakė, dabar labai gerai gyvena: bibliotekoje beveik neliko neskaitytų ją dominančių knygų, skaito ir laikraščius, o žiūrėdama televizorių neretai pati dainininkams atitaria…