
Antradienį į posėdį susirinkę Plungės rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto nariai aptarė daugiau nei dešimt klausimų. Tarp jų – ir dėl blaivyklos steigimo mūsų mieste, tiksliau – ligoninėje.
Sprendimas dėl blaivyklos – kovo mėnesį
Pačioje posėdžio pradžioje apsvarstytas blaivyklos steigimo Plungėje klausimas. Ne paslaptis, kad girtų „klientų“ kratosi ir policija, ir greitoji medicinos pagalba, ir ligoninė. Mat nė vienai iš jų neprivalu teikti išblaivinimo paslaugų. Specializuotos įstaigos, kuri pasirūpintų neblaiviais asmenimis, nėra. O girtuoklių, kuriuos minėtosios įstaigos lyg karštą bulvę mėto viena kitai, – apstu. Taigi problema aktuali ir panašu, kad ją ketinama imtis spręsti.
Pirmieji šiuo klausimu pasisakė Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto narys, Plungės ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Raimondas Doviltis ir Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėjas Rolandas Dėdinas. Abu konstatavo, kad į ligoninę patenkantys girtuokliai – didžiulė įstaigos bėda. „Bet kažin ar išblaivinimas turėtų būti mūsų prerogatyva. Juolab kad, suteikę jiems paslaugas, išblaivinę ir kurį laiką stebėję, paskui vėl išleidžiame į gatvę, nes daugiau neturime kur jų nukreipti“, – dėstė R. Dėdinas.
Komiteto narė Irena Taučienė domėjosi: „Kaip suprantu, yra du variantai – blaivyklą steigti Krizių centre arba ligoninėje. Jei ligoninėje, kaip matau, šios įstaigos administracija sutinka, o gydytojai – ne. Tad lieka neaiški pozicija. Be to, kaip dirbs personalas, jei jis šiuo klausimu nusiteikęs negatyviai?“
Pasak Plungės ligoninės direktoriaus Antano Martusevičiaus, girtuoklių problema didžiulė ir ją būtina spręsti. Neblaivių asmenų kone kasdien ir kasnakt atvežama į ligoninę, vieni – tik neblaivūs, kiti – dar ir susižaloję ar sužaloti. „Personalas gal ir nėra labai patenkintas, bet jis dirbo, dirba ir dirbs su asmenimis, esančiais socialiniame paribyje ar užribyje. Nesvarbu, ar jie girti, smirdintys, agresyvūs, bet jie taip pat žmonės. Ir jeigu jau pas mus pakliūva, privalome juos apžiūrėti ir, jei reikia, suteikti medicinos pagalbą“, – savo poziciją išreiškė įstaigos vadovas.
A. Martusevičius kalbėjo, jog ligoninė sutinka teikti išblaivinimo paslaugas, juolab kad Krizių centre, nors ir svarstoma, nelabai įmanoma, nes tokius asmenis pirmiausia turi apžiūrėti ir jų būklę įvertinti medikas. „Jei pasirinktumėte Krizių centrą, ten turėtumėte įdarbinti visą parą dirbančių gydytojų. Nes tik medikas gali nustatyti, ar žmogus gali ramiai pagiriotis, ar jam būtina ir medicinos pagalba“, – įsitikinęs gydytojas.
Komiteto nariai pritarė, kad blaivykla reikalinga ir kad jos „klientams“ būtina teikti kompleksines paslaugas – kartu ir medicinines, ir socialines. Prie šio klausimo žadama sugrįžti kovą, tada jau turėtų būti priimtas sprendimas dėl blaivyklos steigimo.
Pertvarkai pritarta
Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Vasylienė komitetui pristatė pakoreguotą Plungės vaikų globos namų pertvarkos planą. To tikslas – kad be tėvų globos likę vaikai gautų kuo kokybiškesnes paslaugas. Ir ne įstaigoje, o už jos ribų. Norima nupirkti du namus, kuriuose savarankiškai gyventų po aštuonis vaikus. Turinčiuosius elgesio sutrikimų ketinama apgyvendinti atskirai. Juos, aišku, prižiūrėtų specialistai. „Sudarytume tokias gyvenimo sąlygas, kad visi jaustųsi lyg namuose. Tai mūsų vizija. Ją įgyvendinsime, žinoma, jei gausime pinigų“, – pasakojo G. Vasylienė.
Skyriaus vedėjos teigimu, paslaugas be tėvų globos likusiems vaikams turėtų teikti ne Savivaldybė, o pasirinkta nevyriausybinė organizacija, kuriai už tai būtų mokama biudžeto lėšomis. Be to, turėtų būti įsteigtas Globos centras, kuris perims dalį Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijų – ieškos budinčiųjų ir nuolatinių globėjų, atrinks juos, apmokys, teiks jiems kitas paslaugas.
Plane numatytos ir paslaugos moterims su vaikais, kurios iki šiol patekdavo į Moterų krizių centrą. „Dabar jos įkurdinamos tame pačiame pastate, kur yra ir nakvynės namai. O dauguma juose gyvenančių vyrų, pripažinkime, – tokie pat, nuo kokių jos pabėgo. Vieta nelabai tinkama, tad laikinai apgyvendinti reikėtų ieškoti kitos. Tam tiktų dabartiniai Vaikų globos namai“, – planą pristatė skyriaus vedėja.
Komiteto nariai domėjosi, ar kur nors Lietuvoje toks planas jau įgyvendintas, ar yra pavyzdžių, kuriais galėtume vadovautis. G. Vasylienė atsakė: „Įgyvendinto plano dar niekur nėra, esame pirmosios kregždės. Bet, pavyzdžiui, Vilniuje yra „SOS vaikų kaimas“, į kurį planuojame vykti semtis patirties.“
Komitetas parengtajam planui neprieštaravo. Ar pritars ir Savivaldybės taryba, paaiškės kitą savaitę.
Greitoji – ne taksi
Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos direktorė Rasa Mončienė komitetui pristatė tarnybos teikiamas nemokamas ir mokamas paslaugas.
Pasak vadovės, dar 2015 metais Savivaldybės taryba patvirtino kai kurių greitosios teikiamų paslaugų įkainius, pagal kuriuos gyventojai, kai pagalba jiems nebūtina, turėtų susimokėti. Deja, daugelis bando tai apeiti.
Greitosios ekipažams dažnai tenka susidurti su tokia situacija: paskambinęs žmogus sako, kad blogai jaučiasi, kad jam reikalinga pagalba, o medikams nuvykus jis stovi prie durų susikrovęs krepšius ir pasiruošęs vykti į ligoninę, nes ten yra susitaręs su gydytoju, kur jį paguldys. „Tokiu atveju turėtume arba apsisukę išvažiuoti, arba imti iš žmogaus pinigus, nes nesame taksi ir vežiojimo paslaugų neteikiame. Taip, yra žmonių, kurie sutinka susimokėti, bet kiti tuoj kelia skandalą ir net nenori girdėti, kad greitajai nepriklauso jo vežioti“, – pasakojo direktorė.
Anot R. Mončienės, piktnaudžiavimo atvejų, melagingų iškvietimų tikrai netrūksta. Labai dažnai kviečiasi girti asmenys. „Nuvykstame, o ten lovoje guli butelį apsikabinęs vyras ir sako, kad jam bloga. Ir tokie atvejai – mūsų kasdienybė, o nevažiuoti negalime. Ir nereaguoti į tai, kad žmogui bloga, negalime“, – akcentavo vadovė.
Ypač piktina nuolatiniai „klientai“ – greitoji turi tokių, kurie į medikus kreipiasi dešimt kartų per savaitę. Prieš kai kuriuos jau imtasi priemonių – matydami, kad iškvietimas melagingas, medikai į pagalbą šaukiasi policiją. Keturiems „ligoniams“ buvo surašyti protokolai. Ir tai pagelbėjo – jie į greitąją nebeskambina.
Komiteto nariai pritarė, kad greitoji neturėtų teikti taksi paslaugų, o jei jau teikia, tai jos turėtų būti apmokestintos. Tik nežinia, kaip to pasiekti, nes daugelis įsitikinę, kad greitoji privalo juos vežioti. Jei ne, tuoj kyla konfliktas.
Ar Martusevicius nezada atsistatydinti?
Galvoju gal nuo busimos blaivyklos raktu paprasyti.