
Plungiškių Genovaitės ir Kęstučio Rapalavičių namai – lyg meno meka. Nedideliame bute, kur tik pažvelgsi, – paveikslai. Neatsiejama interjero detale tapusių kūrinių autorius yra Kęstutis. „Negaliu nepiešti“, – sako vyras. Ir jei ne sunki liga, kuri jau daug metų vargina dailininką, turbūt paveikslų būtų dar daugiau. O gal ir priešingai – tapymas jo gyvenime net nebūtų atsiradęs.
Pamatę K. Rapalavičiaus piešinius visi nustemba, kad šis savamokslis, jokių profesionalių studijų neragavęs, kūrėjas į rankas teptuką paėmė tik prieš gerus porą metų. Nuo to laiko tapyba plungiškiui yra viskas – ir meditacija, ir laisvalaikio leidimo būdas, ir galimybė bendrauti su žmonėmis. O juk buvo metas, kai norėjosi nuo visko atsiriboti.
Kęstutis skaičiuoja 63-iuosius gyvenimo metus. Iš Telšių į Statybos technikumą Plungėje atvykęs mokytis vyras čia ir pasiliko. Su žmona Genovaite užaugino dukrą Evą, šiandien džiaugiasi ir mylimos anūkės dėmesiu. Kęstučio profesija – statybininkas, jis ilgus metus dirbo RSO darbų vykdytoju. Įprastą gyvenimo tėkmę sujaukė prieš tris dešimtmečius išgirsta Parkinsono ligos diagnozė. Metams bėgant sveikata prastėjo. Pamažu į vyro gyvenimą atėjo ir apatija viskam: ligos gniaužtuose atsidūręs Kęstutis ilgus metus praleido tarp keturių sienų, vengdamas žmonių dėmesio. Tik po bene aštuonerių savigraužos metų K. Rapalavičius susigyveno su liga ir atrado jėgų ir noro imtis pokyčių. Būtent tapymas ir buvo tas ramstis, padėjęs susigrąžinti pozityvias mintis. „Pasiėmiau popierinės dėžės lapą, nusipirkau guašo ir pradėjau piešti“, – prisimena plungiškis.
Žvelgiant į K. Rapalavičiaus piešinius akys raibsta nuo technikos įvairovės, tematikos vingių. Juose užfiksuoti ir labai konkretūs peizažai, įamžinti portretai. Vis dėlto didelė dalis paveikslų vaizduoja abstrakciją. Būtent tie, kurie neriboja vaizduotės, ir yra Kęstučio mėgstamiausi. Čia atrastas spalvų pasaulis leidžia lengvai perteikti esamą nuotaiką, duoda laisvę mintims, o kai nereikia galvoti, ar piešiama linija tiksli, ar vaizdas atitinka tikrovę, kurti yra gerokai paprasčiau ir maloniau.
Kęstučio kambarys – tikros menininko dirbtuvės. Šalia lovos pastatytas įvairiaspalviais dažais paženklintas darbo stalas, ant kurio guli galybė teptukų, dažų buteliukų, pieštukų, pradėtų kurti paveikslų eskizai. Menininkas prisipažįsta, kad kai atranda jėgų ir liga nors trumpam paleidžia iš savo gniaužtų, tapyti jis dažniausiai ima naktimis. Tada netrukdo jokie pašaliniai garsai ar vaizdai, lieki vienas su savo mintimis ir būsimo paveikslo vizija. „Viską kuriu ekspromtu. Būna, kad pradedi piešti vieną dalyką, o finale išeina visai kitas“, – piešimo subtilybes aiškina Kęstutis. Dailininkas vis dėlto prisipažįsta, kad ir kaip jam patiktų tapyti, daugiausia dėmesio tam skiria šaltuoju metų laiku. Jaunystėje vyras buvo aktyvus sportininkas – yra tapęs net Plungės rajono jaunimo bėgimo čempionu! Todėl, kai šilta, norisi daugiau laiko praleisti gamtoje, daug dėmesio skiriama Kęstučio be galo mėgstamai žvejybai.
Kad vyras rado širdžiai mielą užsiėmimą, patenkinta ir žmona Genovaitė. „Ji yra mano vadybininkė“, – juokauja menininkas. Kaip pastebi ponia Genovaitė, vyro paveikslais gėrisi kone visi jų kaimynai, giminės ir draugai. Kęstučio piešiniai – geriausia dovana bet kokia proga. „Štai ir dabar viena kaimynė yra užsiprašiusi, kad vyras nupieštų jos portretą aštuoniasdešimtmečio proga“, –
užsimena moteris.
Įžengę į daugiabutį, kuriame gyvena Rapalavičiai, iškart pastebėjome, kad atėjome teisingu adresu: laiptinę iki pat namo paskutinio aukšto pagyvina Kęstučio kurti paveikslai. Gražu. Patenkinti visi daugiabučio gyventojai. „Jei koks praeivis ir pavogs – negaila, vadinasi, mano paveikslas patiko“, – šmaikštauja K. Rapalavičius.
Kalbėdamas apie savo pomėgį, Kęstutis prasitaria, kad tai – gana nepigus dalykas. Reikia lėšų turėti ne tik įvairiems dažams, drobei, rėmeliams… Jei ne dėmesingas Kęstučio brolis Gintaras, gyvenantis Norvegijoje, vyrui greičiausiai ir netektų užsiimti piešimu. Dėl to dailininkas be galo džiaugiasi sulaukiantis jaunėlio brolio paramos. Apskritai Gintaro dėka abu Rapalavičiai gali patirti savo gyvenime įvairių malonių akimirkų.
K. Rapalavičiaus paveikslai, kurių menininkas yra prikaupęs daugiau nei šimtą, ne kartą buvo iškeliavę ir už namų sienų. Surengta net personalinė paroda „Atrastas spalvų pasaulis“ Bukantėje, 2016 metais darbai eksponuoti Plungės kultūros centre ekspozicijos „Atvira širdimi…“ metu. Praėjusiais metais menininko kūryba pristatyta Žemaičių dailės muziejuje. Šiandien taip pat K. Rapalavičiaus paveikslai puošia viešą erdvę – jo darbai eksponuojami Plungės kultūros centre. Užsukite ir susipažinkite su šio dailininko spalvų pasauliu.