Plungės viešosios bibliotekos miesto filiale surengtas Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Plungės skyriaus ir Plungės viešosios bibliotekos inicijuotas renginys, skirtas frankofonijos dienai paminėti. Gausiai į jį rinkosi visi prancūzų kalbai neabejingi plungiškiai.
Frankofonijos sąvoką 1880 metais sugalvojo prancūzų eseistas geografas O. Reclus – tam, kad apibrėžtų geografinių regionų, kuriuose vartojama prancūzų kalba, visumą. Nuo to laiko prabėgo jau daug metų, o dabar frankofonija suprantama tiesiog kaip žmonių, kalbančių prancūziškai, visuma.
Pasaulis tarptautinę frankofonijos dieną kovo 20-ąją mini jau keturiasdešimtąjį kartą. Tai viena iš populiariausių ir gražiausių pasaulio kalbų, ja pasaulyje kalba per 100 milijonų žmonių. Tad nenuostabu, kad ir plungiškius sudomino šiai kalbai pagerbti skirtas renginys.
Susirinkusiuosius į jaukią miesto bibliotekos salę pasveikino Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Plungės skyriaus pirmininkė Ona Kaniavaitė bei Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė.
Žinomas prancūzų istorikas Gilles Dutertre renginio metu pristatė savo knygą „Prancūzai Lietuvos istorijoje”. G. Dutertre net 30 metų tarnavo Prancūzijos kariuomenėje. Prieš kelerius metus istorikas sumanė apsistoti Lietuvoje, tad jau nuo 2005-ųjų gyvena Vilniuje. Prisijungęs prie Prancūzų draugijos, G. Dutertre vis labiau domėjosi bendra istorine Lietuvos ir Prancūzijos praeitimi. Lietuvių bendruomenės Prancūzijoje pirmininkė ruošėsi išleisti knygą apie prancūzus, vienaip ar kitaip susijusius su Lietuva, ir pasiūlė G. Dutertre šia tema parašyti dvidešimt puslapių. Istorikas prikaupė tiek informacijos, kad vietoj dvidešimt išėjo… du šimtai puslapių, tad teko leisti knygą.
Taip ir gimė „Prancūzai Lietuvos istorijoje”. Knygoje rašoma apie žymiausius prancūzus, kurie čia gyveno ar lankėsi, kaip nors prisidėjo prie Lietuvos istorijos. Aprašytas prancūzų armijos žygis per Lietuvą, grafas Augustas Šuazelis-Guffje (de Choiseul-Gouffier), kuriam priklausė Platelių dvaras, įžymi prancūzų dama Claire Isabelle de Mailly-Lascaris, kuri buvo ištekėjusi už LDK kanclerio Žygimanto Kristupo Paco, Pažaislio vienuolyno įkūrėjo, ir daugelis kitų prancūzų veikėjų.
G. Dutertre knyga kol kas išleista tik prancūzų kalba, bet jis neatmetė galimybės, kad kada nors ją būtų galima išleisti ir lietuviškai, jeigu tik Lietuvoje atsirastų tai padaryti norinti leidykla. Istorikas taip pat išreiškė viltį panašaus pobūdžio knygą išleisti ir Latvijoje.
Taip pat renginyje Prancūzijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė ir Vilniaus Prancūzų kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Audelin Chappuis pristatė prancūzų fotografės Ane Asulin fotografijos parodą „Prancūzijos rašytojų rankos”. Šios fotografijos jau lankėsi ir kituose Lietuvos miestuose. Nuotraukas fotografė rinko kelerius metus, per kuriuos sutiko daug savo rankas fotografuoti leidusių garsiausių Prancūzijos rašytojų.
V. Skierienės paragintas, A. Chappuis trumpai papasakojo ir apie savo paties darbą Lietuvoje. Jis jau kelerius metus gyvena Lietuvoje, rūpinasi mūsų šalies ir Prancūzijos kultūriniais ryšiais, apimančiais kiną, muziką, vizualinius menus ir kt.
Abu prancūzai jau šiek tiek pramokę lietuviškai, bet vis dėlto daugiausiai renginyje kalbėjo savo gimtąja kalba, o vertėjavo žurnalistas Danius Zalieckas. Svečiams O. Kaniavaitė ir V. Skierienė įteikė po atminimo dovanėlę ir pakvietė kuo dažniau apsilankyti mūsų mieste.
Frankofonija Plungėje viešės visą kovo mėnesį.
