
Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje šią savaitę buvo pagarsinta informacija apie rezonansinio įvykio epicentre atsidūrusį Plungės rajono gyventoją, kuris viešojoje erdvėje buvo vadinamas žmogumi pūvančiu veidu. Taigi kokia šio iki paėmimo iš namų Alksnėnuose gyvenusio ir sunkiai sergančio vyriškio būklė šiuo metu? „Stacionaraus gydymo jam nebereikia“, – komiteto posėdyje sakė Plungės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius.
Skaitytojams priminsime, kad per visą šalį nuskambėjusios istorijos apie namuose pūvantį gyvą žmogų Alksnėnų kaime, Šateikių seniūnijoje, pradžia – sausio 17-oji. Tądien į minėtąjį kaimą atvyko atitinkamų tarnybų specialistai, nes buvo gauta informacijos apie tai, kad garbaus amžiaus Z. S. E. namuose pusamžiam jos sūnui reikalinga medikų pagalba: jis jau ilgą laiką guli lovoje yrančiu veidu. Faktas pasitvirtino. Vyriškis, net ir prieštaraujant motinai, buvo hospitalizuotas. Greitosios medicinos pagalbos medikai konstatavo ypač sudėtingą ligonio būklę: nevaikštančio, bet sąmoningo ir kalbančio vyro veidas buvo visiškai nekrozavęs – visi audiniai supuvę ir suirę, žmogus buvo be nosies, žandų, akių, žandikauliai ir dantys – atviri.
Kai Klaipėdos gydytojai alksnėniškiui nustatė veido odos onkologinę ligą, jis buvo grąžintas į Plungės ligoninę. Čia tęsti gydymo nepanoro, parvyko į namus, tačiau po kurio laiko vis dėlto sugrįžo į medikų rankas.
Už tai, kad laiku ir tinkamai nesuteikė pagalbos ir netgi prieštaravo sunkiai sergančio sūnaus gydymui, trukdė specialistams patekti į namus, vyriškio motinai 81 metų Z. S. E. buvo pareikšti įtarimai dėl palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus gyvybei. Įtariamajai paskirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė.
Onkologine liga sergantis Alksnėnų kaimo gyventojas iki šiol gydomas Plungės ligoninės slaugos skyriuje. Jo globėju teismo sprendimu laikinai paskirtas Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistas.
Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetas buvo informuotas, kaip šiuo metu sekasi alksnėniškiui.
Pasak Plungės ligoninės direktoriaus A. Martusevičiaus, stacionaraus gydymo vyriškiui jau nereikia. Galimas 120 slaugos dienų skaičius po gero mėnesio baigsis, tad reikėtų pagalvoti, kokius žingsnius žengti toliau norint padėti šiam žmogui. „Ligonis prašosi gyventi į Stonaičių socialinės globos namus (vadinamąjį Stonaičių pensioną – aut. past.)“, – kalbėjo A. Martusevičius. Ligoninės vadovas pridūrė, jog alksnėniškis yra onkologinis ligonis, jo būklė kitiems nepavojinga ir užsikrėtimo pavojaus nėra. Nors jo išvaizda, palyginti su pirmine būsena, yra pagerėjusi, tačiau aplinkiniams vis dar gali kelti diskomfortą. Būtent dėl onkologinės ligos daryti veido rekonstravimo operaciją nebūtų tikslinga. „Jis pats kalba, juda, bet nemato“, – paaiškino A. Martusevičius.
Ligoninės direktorius paminėjo, kad šio paciento gydymas Plungės ligoninei atsiėjo nemenką sumą – teikiamos paslaugos buvo profesionalios ir kokybiškos.
Meras Audrius Klišonis į šią pastabą replikavo, kad ligoninė neturėtų akcentuoti šio gydymo finansinės pusės, nes turima ir tokių ligonių, kuriems teikiamos paslaugos nereikalauja pernelyg didelių kaštų, taigi situacija situacijai nelygi ir viena kitą „dengia“.
Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Vasylienė į pastabą dėl alksnėniškio apgyvendinimo Stonaičių pensione atsakė, kad mažai tikėtina, jog ligonio noras bus išpildytas – kad žmogus galėtų apsigyventi minėtoje įstaigoje, būtina, jog jo sveikatos būklė atitiktų specialų, psichikos ligą žymintį, kodą. Šiuo metu mūsų minimas vyriškis turi II neįgalumo grupei prilygstantį darbingumo lygį.
Aišku viena – rūpinimasis alksnėniškio gyvenimu ir slaugymu negali būti perduotas artimiesiems. Kol išsispręs jo likimas, nelaimėlis ir toliau liks gulėti Plungės ligoninės slaugos skyriuje – Savivaldybė iš gydymo įstaigos pirks šią paslaugą (Savivaldybei slaugos skyriuje „priklauso“ 5 lovos). „Viskas priklausys nuo ligonio sveikatos būklės, nuo jo globos būdo. Kiek reikės, tiek pirksime šią paslaugą“, – patikino G. Vasylienė.