Kovo 19-ąją Bažnyčia prisimena Šv. Juozapą, Švč. Mergelės Marijos sužadėtinį. Visada nuostabiais ir paslaptingais būdais veikdamas, savo amžinojo Sūnaus auklėtoju bei tėvu Dievas pasirinko paprastą dailidę. Didžioji šio įvykio dalis yra paslaptis, tačiau mes žinome, kad Dievas, duodamas žmogui kokią nors užduotį, išlieja ir malonę jai vykdyti.
Kovo 28-ąją – Kristaus kančios – Verbų sekmadienis. Juo prasideda Didžioji savaitė. Savaitė iki Prisikėlimo džiaugsmo. Pagal Naująjį Testamentą Verbų sekmadienis simbolizuoja dieną, kai Jėzus įžengė į Jeruzalę. Gyventojai Jį pasitiko nepaprastai džiaugsmingai, kaip Mesiją – Išvaduotoją ir Atpirkėją, klojo Jam po kojomis savo drabužius ir palmių šakeles. Nors Jėzus kentėjo ir mirė prieš du tūkstančius metų, Jo kančia neprarado galios. Ši galia yra prieinama ir mums šv. Mišių metu: ji keičia, įgalina mylėti ir Velykų sekmadienį būti prikeltiems kartu su Jėzumi.
21 d. – V Gavėnios sekmadienis
Jn 8, 1-11:
„Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį”.
28 d. – Kristaus kančios – Verbų sekmadienis
Lk 22, 14-23, 56:
„Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą”.
