Gavėnia prasideda Pelenų dienos Liturgija. Jos metu barstomi pelenai, ištariant žodžius: „Atsimink, žmogau, kad esi dulkė ir vėl į dulkę pavirsi”, – taip primenamas mūsų žemiškosios būties laikinumas. Pelenų barstymas taip pat simbolizuoja Gavėnios, kaip atgailos laikotarpio, pradžią. Gavėnia mums padeda sugrįžti prie Dieviškosios tiesos ir tikrovės.
Bažnyčia ragina, kad mes maldos, atgailos ir pasninko pagalba, atgavę Dievo vaikų laisvę ir įsūnystę, galėtume į save pažvelgti ir atpažinti save tokius, kokie iš tikro esame. Dėl Pirmųjų Tėvų puikybės nuodėmės mūsų žmogiškoji prigimtis tapo pažeista. Kaip sako Šv. Paulius, „per nuodėmę į pasaulį atėjo mirtis, nes žmogus nusidėjo“. Taip žmogaus prigimtis tapo silpna ir nuodėminga. Tačiau per Jėzų Kristų mums teikiamas išganymas. Kad tai įvyktų, mes raginami „atsiversti ir tikėti Evangelija”.
Besiruošiantiesiems priimti krikštą (katechumenams) Gavėnia suteikia progą pirmą kartą įžengti į atsivertimo ir tikėjimo pagilinimo kelią, dar labiau priartėti prie Viešpaties slėpinių prieš krikštijantis Velykų naktį. Tuo pačiu keliu kasmet žengiame ir mes, pakrikštytieji, norėdami ištaisyti savo silpnybes ir apsileidimus. Pasak Popiežiaus Benedikto XVI, mums visiems „gavėnia yra proga iš naujo tapti krikščionimis, nuolat keičiantis viduje ir vis labiau pažįstant bei mylint Kristų”. Mūsų atsinaujinimas leidžia per Velykas atnaujinti krikšto pažadus ir gauti daugiau malonių.
Turėtume pripažinti, kad yra aukštesnių dalykų už materialinę, žemiškąją tikrovę, kuri gali mus išblaškyti ir nukreipti nuo to, kas sudaro mūsų žmogiškosios būties esmę ir gyvenimo tikslą. Mūsų pašaukimas – ne tik žinoti, bet ir suvokti, kad esame kilę iš Dievo ir grįšime į Dangiškojo Tėvo namus Kristaus nueitu ir visiems nurodytu keliu, vedančiu į prisikėlimą. Taigi Gavėnioje mes, atsinaujindami giliausioje tiesoje, suteikiame savo gyvenimui naują kryptį, susigrąžiname viltį ir visuotinę harmoniją savo gyvenime. O tai suteikia ramybę ir įžiebia optimizmo mūsų dvasioje.
Gavėnia – tai metas, kviečiantis mus įvertinti savo santykius su Dievu, mūsų Dangiškuoju Tėvu, ir atkurti tvarką, kuri turėtų nuolat gaivinti mūsų santykius su kitais žmonėmis, mūsų broliais ir seserimis. Gavėnia taip pat mus moko prisiimti atsakomybę vieni už kitus, ir tai mus išlaisvina iš egoizmo, dvasinio lėkštumo, puikybės. Šis laikotarpis mums leidžia geriau suprasti, kad ir mes, kaip Kristus, turime vieni kitiems tarnauti. „Aš jums duodu naują įsakymą, – sako Kristus, – kad jūs vienas kitą mylėtumėte kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą” (Jn 13,34).
Gavėnios grožis ir prasmė atsiskleidžia per artimo meilės darbus. Gavėnia, tarytum gailestingasis samarietis, kviečia mus stabtelėti, atpažinti kiekviename savo brolį ir nepagailėti jam valandėlės laiko, suteikti jam savo patarnavimą, pasidalinti su juo tuo, ką turime. Tas gailestingasis samarietis – Bažnyčia, tai yra visi mes – pakrikštytieji, tai kiekvienas iš mūsų, kuris gyvena žmonių, savo brolių, meile! Gyventi šia meile – tai mūsų pašaukimas ir pareiga. Juk, kaip sako Šv. Paulius, „Kristaus vietoje mes einame pasiuntinių pareigas” (2 Kor 5,20). Mums yra patikėta ši atsakomybė! Tai mes esame siunčiami pas kitus, pas mūsų brolius, kad tarnautume ir liudytume tikėjimą savo gyvenimu.
Gavėnia yra mūsų atsigręžimo į gyvenimo tiesą – Dievą – metas. Paprastai ir nuoširdžiai pažvelkime į savo sąžinę. Pastebėkime savo brolius visur, kur yra vargšų, ligonių, visuomenės atstumtųjų, senelių. Paklauskime savęs, ar mylime juos? Ar drįstame tiesiai pažvelgti jiems į akis?
Gavėnios proga mūsų bažnyčiose bus nuolat kviečiama suprasti tiesą apie gyvenimo tikrovę ir raginama atsiliepti į ją konkrečiais meilės darbais.
Tad atverkime savo protus ir širdis, apsižvalgykime aplinkui, ištieskime pagalbos ranką, pasidalinkime meile ir kasdiene duona, suvokdami, kad daugybei žmonių reikalinga mūsų atjauta.
Kun. br. Saulius BYTAUTAS OFM
