Antradienį posėdžiavę Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariai pritarė UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) ir UAB „Valda“ sumanymui paeksperimentuoti. Tas eksperimentas toks: individualių namų savininkai gaus specialius maišus, į kuriuos, atskyrę nuo bendrų buitinių atliekų, kraus plastiką ir popierių. Taigi norom nenorom mokysimės rūšiuoti. Taip, kaip tai seniai daro šioje srityje tolėliau pažengę europiečiai.
Diegs naujovę
Sumanymą paeksperimentuoti komiteto nariams pateikė Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistė ekologė Asta Beierle Eigirdienė, TRATC direktorius Algirdas Vaitkus ir „Valdos“ valdybos pirmininkas Kostas Raudys.
Pasak A. Beierle Eigirdienės, daugiabučių namų gyventojams suteikta proga rūšiuoti atliekas – aikštelėse, šalia buitinių atliekų konteinerių, stovi ir specialūs stiklui, plastmasei, popieriui. O štai individualių namų, kurių Plungėje yra apie du tūkstančiai, gyventojai viską meta į tuos pačius konteinerius. Sumanytasis eksperimentas leistų atliekas rūšiuoti ir gyvenantiesiems nuosavuose namuose.
Ekologės teigimu, TRATC ir „Valda“ gyventojams išdalytų specialius maišus popieriui ir plastmasės atliekoms kaupti. Įdiegus šią naujovę, tris kartus per mėnesį iš individualių valdų būtų išvežamos buitinės atliekos, o ketvirtąjį – antrinės žaliavos. Tiesa, tąkart buitinės atliekos nebūtų vežamos.
O kokia ir kam iš to eksperimento nauda? Pasak ekologės, nauda akivaizdi. Pirma – Savivaldybė sutaupytų, nes už toną buitinių atliekų TRATC’ui moka 171 Lt, o už rūšiuotas atliekas – tik 122 Lt. Antra – atskyrus plastiką ir popierių, į sąvartyną patektų kur kas mažiau atliekų (nes antrinės žaliavos patenka pas perdirbėjus), o tai reiškia, jog būtų taupoma vieta. Trečia – žmonės pratintųsi rūšiuoti atliekas. Taigi nauda nemenka.
O kiek ir kam tai kainuotų? Eksperimentuoti žadama pusę metų. Tam prireiks 12 000 maišų (6 mėnesiams, 2 000 namų), kainuojančių 48-68 centus. Juos pirks arba TRATC, arba „Valda“.
Anot K. Raudžio, tas eksperimentas ne toks jau ir didelis. Manoma, jog jis turėtų pasiteisinti, rūšiuojant į bendrąjį sąvartyną turėtų patekti perpus mažiau šiukšlių. O gyventojams tai papildomai nekainuosią.
Komiteto nario Voldemaro Bučiaus nuomone, įgyvendinant šį projektą, reikėtų atsižvelgti ir į tai, ar šalia individualių namų nėra specialiųjų konteinerių antrinėms žaliavoms. Tiems, kurie netoliese turi tokius konteinerius, maišų kaip ir nereikėtų. Į siūlymą sureaguota teigiamai.
Vėl „darysim“
Šį balandį, kaip ir pernai, plungiškiai jungsis prie respublikinės aplinkos švarinimo akcijos „Darom 2010“. Akciją organizuojanti Plungės miesto seniūnija šiam reikalui prašė skirti 3 000 Lt – darbo pirštinėms, įrankiams, maišams pirkti.
Priminsime, jog pernai akcijoje dalyvavo apie 2 400 asmenų iš 35 įstaigų, įmonių, organizacijų. Ypač aktyviai reiškėsi jaunimas. Tvarkytos kapinių, skverų, vandens telkinių prieigos, švarintas pats miestas, įstaigos ir įmonės, sodų bei garažų bendrijų nariai tvarkė savo teritorijas, pakeles, gamtos kampelius ir t. t. Panašių iniciatyvų tikimasi ir šiemet.
Didins sąvartyną
TRATC komitetui pateikė prašymą į neprivatizuojamų sklypų sąrašą įtraukti 18 ha valstybinės žemės, esančios šalia regioninio sąvartyno Jėrubaičių kaime. Kam bendrovei toks plotas reikalingas? Tam, kad galėtų plėsti savo veiklą – didinti aikšteles, užsiimti atliekų rūšiavimu, perdirbimu. Šiuo metu sąvartynas užima 12 ha plotą. Taigi plėsis daugiau nei dvigubai.
Apie lėšas keliams
Plungės rajono savivaldybė kelių priežiūros ir plėtros programai vykdyti šiemet yra gavusi apie 1,75 mln. Lt. Komitetas sprendė, kaip juos išdalyti. Mat ankstesniais metais iš šios programos lėšų visoms kaimo seniūnijoms buvo skiriama po 90 tūkst. Lt vienam pasirinktam objektui sutvarkyti. Tačiau pernai trys seniūnijos liko nuskriaustos – negavo tų pinigų. Kaip elgtis šiemet – ar pirmiausia atiduoti skolą, ar atidėti jos grąžinimą geresniems laikams?
Pasak A. K. Bieliausko, pirmiausia reikia atiduoti senas skolas, o kas jau liks, – dalintis miesto ir kaimo seniūnijoms. Komiteto pirmininkas Vytautas Jonutis tokiam siūlymui prieštaravo. Anot jo, jei atiduotų visas skolas, seniūnijos pritrūks lėšų būtiniausiems darbams – keliams greideriuoti, sniegui valyti. Todėl geriausia būtų šiemet skolą atiduoti tik vienai, pavyzdžiui, Žlibinų seniūnijai. Jai esą papildomų lėšų gali prireikti – mat ruošiamasi pagaliau imtis tvarkyti Žlibinų-Kantaučių kelią. 3,5 mln. Lt šiam keliui žada skirti Lietuvos automobilių kelių direkcija.
