Plungės viešoji biblioteka turi gražią tradiciją pasitinkant vasaros sezoną surengti šventę savo kaimynams. Šiemet gegužės 12 dieną vykusi Kaimynų sueiga sutapo su Europos dienos minėjimu, atiduota pagarba ir mūsų krašto kultūros, istorijos paveldui: renginio metu bibliotekoje laikrodinėje pristatytas naujas maršrutas „Grafų Zubovų kelias Plungėje“.
Prieš prasidedant kaimyniškam pasisėdėjimui ir pabuvimui drauge visi Kaimynų sueigos dalyviai buvo pakviesti paklausyti įdomios, istoriją menančios paskaitos apie grafus Zubovus – pristatytas naujas kultūrinis maršrutas „Grafų Zubovų kelias Plungėje“. Pranešimą paruošė ir skaitė Žemaičių dailės muziejaus klubo „Oginskių dvaro bičiuliai“ narė Milda Muralienė. Jos surinkta informacija leido iš naujo pažinti šias asmenybes, dar kartą priminė, kokį svarbų vaidmenį jų šeima atliko Plungės miesto istorijoje.
Grafų Zubovų kelias 1806–1873 m. Lietuvoje ir Plungėje
Zubovų dinastijos Lietuvoje pradininkas buvo Rusijos carienės Jekaterinos Antrosios favoritas Platonas Zubovas. Be carienės jam dovanotos Šiaulių ekonomijos, mūsų šalyje jis vėliau nusipirko nemažai dvarų: Plungės, Kretingos, Grūšlaukės, Raudonės, Jurbarko, Joniškio, Žagarės. Grafo rezidencija buvo Rundalėje (Latvija), Lietuvoje jis mažai gyveno.
Senatvėje P. Zubovas pasidarė labai šykštus. Jis net tapo Aleksandro Puškino poemos „Šykštusis riteris“ veikėjo prototipu. Po mirties jo turtas siekė 20 milijonų sidabro rublių. Mirė 1822-aisiais, turėdamas 65 metus. Dėl didžiulio turto paveldėjimo prasidėjo ilgai trukę teismai. P. Zubovo žmonai giminės atidavė tik Rundalės pilį.
1827 m. grafo dvarus Kretingoje, Plungėje, Šiauliuose ėmė valdyti ilgiausiai gyvenęs iš buvusių keturių brolių Dmitrijus. Jis yra lietuviškosios Zubovų šakos pradininkas.
Kretingos dvarą 1828 m. Dmitrijus devyneriems metams išnuomojo grafui Mykolui Tiškevičiui. Zubovus Kretingos apylinkėse ir dabar primena Dimitravo ir Platonovo kaimai. Plungę Dmitrijus valdė iki mirties – 1836-ųjų.
1839 m. pagal paveldėjimą Kretinga atiteko Dmitrijaus vieninteliam sūnui Nikolajui. Plungę paveldėjo Platono Zubovo kito brolio Nikolajaus sūnus Aleksandras.
Manoma, kad nė vienas iš Zubovų Plungėje negyveno. Bet kai kurie jų buvimo pėdsakai randami. Štai yra minimas faktas, kad 1807 m. į Plungę pakeliui į Šiaulius buvo užsukęs Rusijos caras Aleksandras Pirmasis. Tokį asmenį tikrai turėjo lydėti Zubovas.
Kitas faktas, paminėtas istorijos šaltiniuose, yra tai, kad 1810 m. birželio 24 d. šventinamai naujai medinei bažnyčiai šv. Jono vardą suteikė žemaičių vyskupas Giedraitis ir „Jo šviesybė kunigaikštis Zubovas – infanterijos generolas ir įvairių ordinų kavalierius“. Matyt, Zubovas bus prisidėjęs ir prie bažnyčios statybos. Galėjo būti, kad padėjo ir žydams, kurių daug šeimų gyveno Plungėje, pastatyti maldos namus BET MIDRAŠ.
Bet didžiausią pėdsaką Plungės istorijoje, be abejo, paliko grafas Aleksandras Nikolajevičius Zubovas. Tai jo yra pastatyta laikrodinė (1848 m.), varpinė prie bažnyčios (1850 m.), senųjų kapinių Visų Šventųjų koplyčia (1858 m.). Tai pirmieji mūriniai Plungės pastatai. Žiūrėdamas į šių pastatų išskirtinę architektūrą, susimąstai, kokia buvo grafo Aleksandro asmenybė. Keista tai, kad apie kitus jo giminaičius gana nemažai parašyta, o apie jį žinome tik tai, kad jis gimė 1797 m., mirė 1873 m. ir kad jis buvo Rusijos karvedžio Michailo Suvorovo vaikaitis. Sprendžiant iš jo statybų, atrodytų, jog jis galbūt norėjo Plungėje apsigyventi ir būti palaidotas prabangiai įrengtame koplyčios rūsyje. Gal dėlto 1850 m. fundavo Plungės bažnyčiai katafalką, kuris ir dabar yra naudojamas.
A. Zubovo laikotarpiui galima priskirti ir prie parko vartų išlikusią akmeninę koplytėlę, kuri datuojama 1845 m. Apie tai byloja ant jos išlikęs žemaitiškas užrašas.
1864 m. grafas Nikolajus Kretingos dvarą perleido savo sūnui Gavrilui. Kada Plungė atiteko Aleksandro sūnui, paskutiniam miesto valdytojui Platonui, nežinoma, bet bent jau 1861 m. jis minimas Plungės žydų istorijoje. Tik nereikia pirmo ir paskutinio Platonų maišyti, nes sutampa vardai.
Jaunieji grafai čia ilgai neužsibuvo. Kretingos dvarą už skolas iš Gavrilo varžytinėse nupirko Juozapas Tiškevičius 1874 m. Dar kai kas sako, kad grafas jį pralošė kortomis.
Platonas Zubovas 1873 m. Plungę pardavė kunigaikščiui Mykolui Oginskiui. Kokios priežastys tai lėmė, nežinoma.
Daugiau apie P. Zubovą girdėti neteko. Genealoginiame medyje minimas jo sūnus Valentinas (1884–1964) gimė ir augo Peterburge, Zubovų rūmuose, kurie ir dabar tebestovi. Buvo filosofas, Meno istorijos instituto savo rūmuose įkūrėjas ir direktorius.
Atidaryta altana
Susipažinę su M. Muralienės pranešimu, Kaimynų sueigos dalyviai sulaukė į renginį atvykusių svečių sveikinimų. Plungiškių bendruomeniškumu džiaugėsi Seimo narys Andriejus Stančikas su komanda, Plungės rajono savivaldybės mero patarėjas Mantas Česnauskas.
Renginio dalyviai tapo ir dar vieno malonaus įvykio liudytojais: siekiant atgaivinti XIX a. dvarų poilsio kultūros tradiciją, prie bibliotekos buvo atidaryta altana, kuri nuo šiol lauks skaitytojų, norinčių knygas skaityti gryname ore.
Atvykusieji į sueigą turėjo galimybę mėgautis suneštinėmis vaišėmis, bendrauti prie arbatos puodelio, drąsesni galėjo išbandyti Plungės skautų įrengtas turizmo trasas, dalyvauti orientavimosi varžybose, taip pat pamiklinti protą mįslių ir gudrių klausimų apie Europą turgelyje ar šeimos laisvalaikio kūrybinėse dirbtuvėlėse, į kurias kvietė viešoji įstaiga „Edukacija kitaip“.
