Praėjusią savaitę Savivaldybėje Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdžio metu aptarta, kaip didinti pastatų šildymo efektyvumą ir daugiau sutaupyti.
Kainos sumažės tik tada, kai bus renovuoti pastatai?
Šiltai gyventi jau tampa prabanga – kai už centralizuotą šildymą gauname didžiules sąskaitas, neretai susimąstome, kaip reikėtų taupyti ar ką daryti, kad bent kiek sumažintume mokesčių naštą.
Modernizavimo plėtros programoje, kurią pristatė Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus šilumos ūkio specialistas Kazys Milierius, keliami pagrindiniai uždaviniai: daugiabučių namų, įmonių, mokyklų ir darželių šildymo sistemų modernizavimas bei renovavimas, siekiant taupyti šilumos energiją, numatyta rekonstruoti neekonomiškas katilines, atnaujinti šilumos trasas.
Kaip sakė K. Milierius, Plungėje dabar yra keturi renovuoti daugiabučiai gyvenamieji namai, o jų gyventojai tikrai ženkliai mažiau moka už šildymą. A. Vaišvilos gatvės 23-iojo namo gyventojai per mėnesį iki renovacijos sunaudodavo 26-27 kWh energijos vienam kvadratiniam metrui šildyti, o po renovacijos – apie 7. Efektyvumas tikrai pastebimas.
Senesnės statybos namuose gyventojų butai yra skirtingos būklės: vieniems gyventojams per šilta, kitiems šilumos nepakanka. „Jei aš savo bute galėčiau reguliuoti šilumą, tikrai sutaupyčiau perpus. Dabar yra per šilta ir tenka šilumą išleisti pro langus“, – kad butuose per daug šilta, skundėsi Savivaldybės Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Mykolas Pronckus. Komiteto nariai juokais replikavo: „Galite prisukti šilumą ir vis tiek tiek pat mokėti…“
Mokyklų, darželių ir kitų įstaigų efektyvumas po renovacijos nevienodas – nuo 5,3 iki 48 proc. Kyla klausimų, ar tikslinga, ar atsipirks renovuoti pastatus? Tam reikia tikrai nemažų investicijų, deja, rezultatas – toks žemas efektyvumo procentas. O gal darbai prastai atlikti? Situaciją paaiškino Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis: nevienodai renovuota – vienur tik lauko sienos apšiltintos ar tik langai pakeisti, o kitur ir centralizuotas šildymo tinklas sutvarkytas, ir sienos, ir net stogas apšiltintas, todėl ir nevienodas šis efektyvumo rodiklis.
„Renovuotose mokyklose per šildymo sezoną sutaupoma apie 200 tūkstančių litų“, – kalbėjo K. Milierius.
Kad nešildytumėme oro ir žemės
Šilumos ūkio specialistas pridūrė, kad pakeistos senos trasos šilumos energijos nuostolius sumažino iki 14 procentų, dar numatoma atnaujinti šilumos trasą nuo Dariaus ir Girėno iki P. Genio gatvės, pakloti naują nuo katilinės Lentpjūvės gatvėje iki Dariaus ir Girėno kvartalo. Pasak K. Milieriaus, apie šios katilinės efektyvumą dar nėra duomenų, pagal skaičiavimus, užkūrus ją kitą šildymo sezoną, planuojama sutaupyti per 200 tūkst. litų.
Antrajame etape, kurio vykdymas dar neapibrėžtas, planuojama sužiedinti mažąsias Stoties ir Birutės gatvių katilines, per metus sutaupyti apie 800 tūkst. litų.
