Penktadienį Klaipėdos apygardos teisme po penkiolikos metų pertraukos pagaliau padėtas taškas vaiko pagrobimo byloje. Nuosprendis dėl neteisėto laisvės atėmimo ir reketavimo paskelbtas paskutiniam iš trijų kaltininkų – plungiškiui Lukui Kerpauskui (g. 1983 m.). Jam paskirta laisvės atėmimo bausmė beveik tris kartus trumpesnė už tą laiką, kai jis slapstėsi nuo atsakomybės Lietuvoje ir Ispanijoje.
Priešistorė
Apie pagrobtą plungiškių gydytojų trylikametį sūnų ir prašomą už jį 10 000 JAV dolerių išpirką televizija pranešė ir reportažus rodė 2001 metų kovo viduryje. L. Kerpauskas, Rolandas Ivanauskas ir Ernestas Teresius išviliojo Mantą Adomavičių iš namų, įsodino į automobilį, nuvežė į apleistą sodybą Klaipėdos rajone, surišo ir paliko. Vaikas buvo surastas po beveik dviejų parų.
M. Adomavičiui nustatyti daugybiniai odos nubrozdinimai, minkštųjų audinių kraujosruvos, paviršinės burnos, smakro, kairio dilbio ir kitų kūno vietų žaizdos, kairio žastikaulio distalinio galo virškrumplinis lūžis, kūno atvėsimas ir paviršinis galūnių nušalimas. Dėl ilgalaikio rankų suspaudimo buvo pakenkti viduriniai, alkūniniai, stipininiai abiejų rankų nervai, išsivystė parezė ir visų sąnarių kontraktūros.
Reikia pastebėti, kad už savo „darbelius“ bausmių jau sulaukė E. Teresius (septyneri metai nelaisvės) ir R. Ivanauskas (ketveri metai nelaisvės).
Sumanymas
Dėl jam pateiktų kaltinimų L. Kerpauskas neprieštaravo. Papasakojo, kad tada jis buvo vidurinės mokyklos moksleivis, mokinių tarybos prezidentas. E. Teresių pažinojo kokius porą metų. Esą vieną dieną šis ir pasiūlė pagrobti M. Adomavičių ir iš jo tėvų pareikalauti pinigų. L. Kerpauskas sutiko ir pažadėjo pakalbėti su R. Ivanausku dėl mašinos.
Teisiamasis prisiminė, kad E. Teresius paprašė iš namų iškviesti M. Adomavičių. Vaikas buvo išviliotas, nuvestas į sutartą vietą.
Pamatęs E. Teresių, berniukas nebenorėjo eiti, tačiau L. Kerpauskas nuramino, kad viskas bus gerai. Atvedęs prie automobilio, įsodino į jį, užmovė ant akių kepurę. Vaiką nuvežė į sutartą vietą, kur esą E. Teresiaus nurodymu turėjo palikti, kad jį paimtų iš Klaipėdos atvažiavę žmonės.
Kaltinamasis sakė, jog E. Teresius pažadėjęs, kad M. Adomavičiui nieko neatsitiks, tačiau kad nepabėgtų, reikia surišti rankas. Palikę berniuką, pagrobėjai grįžo į Plungę. Vėliau neva E. Teresius patikinęs, kad vaikas jau pas klaipėdiečius, pavalgydintas ir saugiai žaidžia kompiuteriu, pažadėjęs, kad po kurio laiko bus atsiskaityta.
Kitą dieną nuėjęs į mokyklą L. Kerpauskas išgirdo, kad E. Teresių sulaikė policija. Užsukęs pas R. Ivanauską sužinojo, kad ir jis sulaikytas. Išsigandęs slapstėsi ir kitą dieną parašęs prisipažinimą nuėjo pas prokurorą. Tada neva supratęs, jog klaipėdiečiai tebuvo E. Teresiaus išsigalvojimas, kad nuramintų bendrininkus.
Dėl savo poelgio teisme kaltinamasis gailėjosi, tačiau džiaugėsi, kad M. Adomavičius buvo rastas ir jam nieko rimčiau nenutiko.
Kiti parodymai
L. Kerpausko teisme nukentėjusysis M. Adomavičius dalyvauti nepageidavo, tačiau 2008-aisiais, kai buvo teisiamas R. Ivanauskas, jis pasakojo, kad E. Teresių ir L. Kerpauską pažinojo, nes visi mokėsi toje pačioje mokykloje. Žinojo, kad E. Teresius buvo apvogęs tėvų butą. Su R. Ivanausku net nebuvo pažįstamas.
Anuomet M. Adomavičius prisiminė, kad paliktas surištas apleistame pastate bandė išsilaisvinti, bet nesėkmingai. Kad nelaisvėje prabuvo 43 valandas, teigė sužinojęs tik tada, kai buvo surastas.
Nuvežtas į ligoninę daug ko neatsiminė, negalėjo valgyti, tik po mėnesio pats galėjo apsirengti, po pusantro mėnesio išėjo į lauką. Tik po pusantrų metų pradėjo judėti pirštai.
Pagrobtojo tėvas nurodė, kad buvo pareikštas 17 000 eurų civilinis ieškinys. Dalį sumos iš kitų nuteistųjų jis jau gavo, trečdalis dar liko neatlyginta.
Nukentėjusiojo mama kalbėjo, jog kitą dieną po sūnaus dingimo jai kažkas maždaug prieš pietus paskambino ir pareikalavo 10 000 dolerių. Vėliau skambučio nebesulaukė. Dar kitą dieną vaikas buvo surastas.
Moteris tvirtino, kad po pagrobimo sūnus visiškai pasikeitė: be fizinių kančių, pakito ir psichika.
Bendrininkai
E. Teresius septyniolikos metų senumo įvykius nelabai norėjo prisiminti. Tik pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, kad buvo M. Adomavičiaus pagrobimo ir jo tėvų reketavimo dalyvis, tačiau nurodė, kad tai padaryti pasiūlė L. Kerpauskas. Kitų byloje nurodytų aplinkybių vyras nepaneigė.
2008-aisiais sulaikytas ir duodamas parodymus R. Ivanauskas pasakojo, jog pas jį atėję L. Kerpauskas ir E. Teresius pradėjo kalbėti apie vieno aštuntoko pagrobimą, kad už tai bus geri pinigai, neva atskleidė, kad pagrobėjai yra kiti žmonės, o jis būsiąs tik vairuotojas. Sutiko ne iškart, norėjo garantijų, o vėliau pasakius, kad pagrobėjai supyko, neprieštaravo. Teigė, kad norėjo sužinoti pagrobimo aplinkybes, klausinėjo, kas bus vaikui. Niekas atskleista nebuvo, tik pažadėta, kad jam priklausys trečioji dalis nuo pusės išpirkos sumos. Vaiko veido tikino nematęs, o dalyvauti pagrobime sutiko neva tik dėl to, jog buvo pažadėta, kad berniukui nieko nenutiks.
Siūlė ir kitiems
Buvusi M. Adomavičiaus klasės auklėtoja V. B. teisme papasakojo, jog, pradingus auklėtiniui, ji, pakalbėjusi su vaikais, sužinojo, kad E. Teresius buvo šnekėjęs apie pagrobimą. Tą informaciją mokytoja perdavė policijai.
Parengtinio tyrimo metu T. M. kalbėjo, kad 2001 metų vasario viduryje mokykloje iš E. Teresiaus sulaukė pasiūlymo pagrobti M. Adomavičių. Po savaitės iš G. B. sužinojo, kad ir šis gavo tokį pasiūlymą. Pradingus M. Adomavičiui jis įtaręs, kad su tuo gali būti susijęs E. Teresius, tad apie viską pranešė klasės vadovei.
Į laisvę išeis anksčiau nei auka
Išklausęs liudijimus, išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas L. Kerpauską pripažino kaltu ir dėl pagrobimo, ir dėl siekio užvaldyti svetimą turtą (reketo) ir skyrė jam subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Nuosprendis dar gali būti skundžiamas.
Tikra likimo ironija: pagrobėjas į laisvę išeis anksčiau nei jo auka. Mat vaikystėje buvęs nukentėjusiuoju M. Adomavičius pats tapo nusikaltėliu. 2009 metais jis kartu su savo sugyventine ir dviem draugais tikėdamiesi užvaldyti turtą į atokią vietą šalia Vilniaus atviliojo ir žiauriai nužudė verslininką. Po ilgai trukusių teismo procesų 2017 metų lapkričio mėnesį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paskelbtu neskundžiamu nuosprendžiu M. Adomavičiui paskirta devyniolika metų nelaisvės.
