
Praėjusią savaitę Plungės rajono savivaldybėje pasirašyta sutartis dėl projekto „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“ įgyvendinimo. Projekto vertė siekia daugiau nei 3,5 mln. Eur. Slėnio ir jo prieigų tvarkymo darbus atliks jungtinės veiklos partnerės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ ir „Plungės lagūna“.
Tačiau nuo džiaugsmingų plojimų šiandien reikėtų susilaikyti. Rajono valdžia pamiršo vieną „mažytę“ detalę: suderinti su Kultūros paveldo departamentu, ką ruošiasi daryti vienoje iš gražiausių Plungės vietovių, kuriai yra nustatytas tausojamo naudojimo saugojimo režimas. O tai reiškia, kad daugelis valdžios išvardytų būsimų darbų gali subliūkšti jiems net neprasidėjus, nors… sutartyje už juos jau numatyta sumokėti.
Įgyvendinant projektą „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“ numatyta sutvarkyti teritoriją ir prieigas prie Babrungo upės slėnio estrados (lauko estrada su 600 žiūrovų vietų, automobilių stovėjimo aikštelė, Babrungo upės pietinis krantas, pėsčiųjų takai, laiptai ir pandusai, apšvietimas, žaliosios zonos, mažosios architektūros elementai, inžineriniai tinklai, saugumo kamerų infrastruktūra). Taip pat sutvarkyti upės slėnį ir su miesto centru jungiančią Laisvės alėją (važiuojamosios ir pėsčiųjų dalių dangos, mažosios architektūros elementai, apšvietimas, alpinariumas, laiptai, pandusas, fontanai, automobilių stovėjimo aikštelė, žaliosios zonos, saugumo kamerų infrastruktūra ir kt.).
Visiems šiems darbams ir techniniam projektui parengti sutartyje įraityta suma – 3 539 000 Eur (su PVM).
„Mes negavome jokių projektinių pasiūlymų, niekas nesikreipė, niekas nieko nederino, – teigė Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus vedėjas Antanas Eičas. – Priimdama tokius sprendimus Savivaldybės administracija privalo mus informuoti. Pirmiausia mes turėjome įvertinti konkurso sąlygas, ar projektas atitinka paveldosaugos reikalavimus. Suderinus sąlygas – pagal jas rangovai turėjo pateikti projektinius pasiūlymus, kuriuos taip pat turėjo suderinti su Kultūros paveldo departamentu. Ir tik gavus mūsų pritarimą – galima ruošti techninį projektą. Kažkodėl šiuo atveju minėtų procedūrų nebuvo laikytasi. Jie (Plungės rajono savivaldybės administracija – aut. past.), mano žiniomis, nuėjo kitu keliu – subūrė kažkokią ekspertų komisiją, kuri iš tikro negali nieko spręsti, nes nėra įstatymais aprobuota.“
A. Eičas sakė negalintis komentuoti būsimo projekto atitikties paveldosaugos reikalavimams, nes neturintis jokių dokumentų apie projektą. Išvardijus Plungės valdžios užmojus, kuriais ši pasidalino su žiniasklaida, Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus vedėjas purtė galvą: esą jokių fontanų, mažosios architektūros elementų minimoje teritorijoje negali būti. Taip pat negali kisti statinių aukštis, reljefas, o ir pats užstatymo tankumas teritorijoje – labai mažas. Apsaugos zona galioja iki Vytauto gatvės, ir joje nėra jokių galimybių įrengti automobilių stovėjimo aikštelių. Visoje teritorijoje galima statyti tik pastatą, skirtą kultūrinėms reikmėms vasaros sezono metu. Tačiau ir jo plotas negali viršyti 120 kv. m. Taigi apie kokią nors lauko estradą, kurioje telpa 600 žiūrovų, vargu ar būtų galima kalbėti.
„Projektas bet kokiu atveju vis tiek turės būti parengtas pagal mūsų išduotas sąlygas, laikantis specialiojo planavimo dokumentų“, – pabrėžė A. Eičas ir pridūrė, kad žalos kultūros paveldo objektams padaryta nebus – departamentas neleis, tačiau žala padaryta gali atsirasti visai kitur: Savivaldybė, nederindama tokių projektų su paveldosaugininkais, juos perka tarsi juodą katę juodame maiše, kuris padėtas tamsiame kambaryje…
Ir iš tikrųjų kyla klausimas, kodėl Savivaldybė su rangovu pasirašė sutartį, joje numatydama konkrečią pinigų sumą, tačiau nežinodama, o tiksliau – nesuderinusi su Kultūros paveldo departamentu, būsimų darbų? Ar neatsitiks taip, kad dalies darbų dėl paveldosaugos reikalavimų teks atsisakyti, o gali nutikti ir taip, kad projektui skirti pinigai gali Plungės visiškai nebepasiekti.
juodam maiše šalia juodos katės gali būti ir juoda dėžutė nuo brendžio…. Užsakovas – tas pats, rangovas – irgi…
kažin ar ne per daug vienu metų tokiai plungelei tokių darbų vienai kadencijai,kiek tai kainuos mokesčių mokėtojams
ir vėl „LAGŪNA”…..