Daugiabučių gyventojai privalės nuspręsti, kas rūpinsis jų namu

Gegužės 30 dieną Savivaldybės mero Antano Černeckio susitikime su seniūnais išklausyta informacija apie vietos veiklos grupes (VVG). Taip pat aptarta kelių ir pakelių priežiūra, kalbėta apie artėjantį afrikinį kiaulių marą ir kt.

Apie kvietimus teikti projektus kaimo vietovėse veikiančioms įmonėms, verslininkams ir fiziniams asmenims pasakojo Telšių rajono VVG (prie kurio prisijungė ir Rietavo VVG) projektų administratorė Agnė Marozienė. Šiuo metu yra galimybė gauti „Leader“ programos paramą dviejose veiklos srityse – „Parama ne žemės ūkio verslui pradėti“ ir „Parama ne žemės ūkio verslui plėtoti“. Potencialių pareiškėjų mokymai bus organizuojami Telšiuose birželio 7 dieną, tačiau, kaip sakė A. Marozienė, iki šiol verslo projektams negauta nė vienos paraiškos.
Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė pristatė Rietavo miesto VVG pateiktus projektus, kurie dėl audito, atliekamo Vidaus reikalų ministerijoje, yra įstrigę.
Išklausęs VVG atstoves meras pastebėjo, kad visa medžiaga apie galimybę teikti projektus turi būti įdedama ir į Savivaldybės interneto svetainę, kad žmonėms būtų lengvai pasiekiama. Seniūnų paprašyta: „Jeigu matote seniūnijoje veiklų žmogų, galintį ir norintį užsiimti verslu, paraginkite jį pasidomėti paramos galimybėmis.“
Afrikinis kiaulių maras artėja
Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Stabingis informavo, kad pasitarimo dieną pasėlius jau buvo deklaravę maždaug 80 proc. žemės naudotojų. Nors sistema dėl didelės apkrovos vieną dieną ir strigo, deklaruotojų dėl to niekas neužjautė – deklaravimo laikotarpis gana ilgas, tad buvo galima darbą atlikti anksčiau.
Trumpai pakalbėta apie afrikinį kiaulių marą, kuris vis labiau artėja prie mūsų savivaldybės. Kaimyninis Telšių rajonas – jau pirmoje apsaugos zonoje, dėl ko naminių kiaulių laikytojams taikomi papildomi reikalavimai. „Turime tam ruoštis ir mes“, – sakė meras A. Černeckis.
Daugiabučiai rinkti valdžios neskuba
Kiekvienas namas, kuriame yra trys ir daugiau butų, turi turėti savo valdžią. Gyventojai privalo nuspręsti, kas rūpinsis daugiabučiu. Šias funkcijas gali atlikti bendrija, o kur jos nėra, lieka rinktis iš dviejų variantų – jungtinės veiklos sutarties pasirašymo (kai patys žmonės rūpinasi savo daugiabučiu) arba administratoriaus.
Tačiau Rietavo savivaldybėje esančių daugiabučių namų gyventojai neskuba apsispręsti. Kaip kalbėjo Savivaldybės vyriausiasis specialistas civilinei ir darbo saugai Algirdas Meilus, Rietave iš 80 daugiabučių valdymo būdą turi pasirinkę tik 32, Tveruose – vienas iš dvylikos. Padėtis kaimuose dar blogesnė: Rietavo seniūnijoje iš 40 vos penki, Daugėduose iš penkių nė vieno, Medingėnuose iš dvylikos irgi nė vieno. Bendras rezultatas: iš savivaldybėje esančių 149 daugiabučių valdymo būdą pasirinko 38 arba 25,5 proc.
Mero A. Černeckio situacija netenkina: „Per lėtai judama. Kiekviename daugiabutyje turi būti žmogus, su kuriuo būtų galima spręsti reikalus. Man atrodo nenormalu, kai pastatas apšiuręs, pavojingos būklės, o kalbėtis nėra su kuo. Gyventojai privalo suvokti, kad turi apsispręsti. Kitu atveju skirsime administratorių, o jo paslauga tikrai nepigi.“
A. Meilus patvirtino, jog keletas nedidelių daugiabučių namų pageidavo, kad būtų skirtas administratorius. Posėdžiautojai svarstė, ar gyventojai supranta, kiek jam reikės mokėti. Vyriausiojo specialisto žiniomis, Klaipėdoje butas per mėnesį tik už administravimą moka 6 eurų mokestį, prie kurio pridedama dar daug visokiausių „mokestėlių“ už įvairias paslaugas.
Apsispręsti daugiabučių gyventojai laiko turi iki liepos mėnesio.
Tirpsta asfaltas
„Lyja – blogai, sausra – irgi blogai. Karštis tirpdo asfalto dangą, ypač tą, kuri neseniai paklota“, – tokia nata pradėtas pokalbis apie kelių ir pakelių priežiūrą. Nemenka problema ir dulkės. Kai tokia sausra, žvyrkeliuose – kamuoliai dulkių. Savivaldybės vadovas ragino seniūnus apsvarstyti galimybę palaistyti kelius sūriu vandeniu, kuris pristabdo dulkėjimą.
Akis merui A. Černeckiui bado žole apžėlusios Žemaičių plento pakelės. Jas turėtų prižiūrėti kelininkai, tačiau jie šienauja tik du kartus per metus – liepos ir rugsėjo mėnesiais. „Žmonėms, pravažiuojantiems pro Rietavą, atrodo, kad seniūnas apsileidęs. Mėginkite tartis su kelininkais, ieškokite situacijos sprendimo, tinkančio abiem pusėms“, – mokė miesto šeimininką Petrą Lengvenį Savivaldybės vadovas.
Daugėdų, Medingėnų, Tverų seniūnai sakė, kad pakeles šienauja pačios seniūnijos, nelaukdamos, kol tai padarys kelių priežiūros tarnybos.
Rietavo seniūnijos vadovui Romanui Jurčiui pavesta pasirūpinti „bomžynu“, kurį prie savo namų įkūrė vienas Drobstų gyventojas. Seniūnas teigė jau ne kartą kalbėjęs su šeimininku, kuris visą šlamštą iš turgaus velka į savo teritoriją, bet šis nesutinkąs tvarkytis.
R. Jurčiui patarta drobstiškį aplankyti kartu su aplinkos apsaugos specialistais ir priešgaisrinės tarnybos atstovais.
Nors Giliogirio kaimo ūkininkai, turintys fermas pakelėje, savo teritorijas palyginti su ankstesniais metais šiek tiek apsikuopė, tvarkos, anot mero, vis dar trūksta: „Kažkaip nesiderina puikūs žirgai ir netvarkinga aplinka. Ir tas sudegęs namas Lozoriuose pakelės vaizdo nepuošia. Šnekėkitės su savininku, kad susitvarkytų gaisravietę.“
Žadvainiškiai iki šiol vis dar laukia pažadėtojo asfalto, ir naujausios žinios jiems nemalonios – laimėtojai pasitraukė iš konkurso. Rangovų nesustabdė net pasekmės, laukiančios už įsipareigojimų nevykdymą.
Posėdyje kalbėta, kad pabėgti nuo įsipareigojimų bandė ir darbus Daugėdų seniūnijoje turinti atlikti UAB „Žemkasa“. Gal ją nuo tokio žingsnio stabdo baimė būti įtrauktai į nepatikimų rangovų sąrašą?
Susitikime aptarta ir daugiau aktualių klausimų.