Ketvirtadienį į posėdį susirinkę Savivaldybės tarybos nariai darbą pradėjo klausydamiesi Savivaldybės merės Elvyros Valerijos Lapukienės ir Savivaldybės administracijos direktoriaus Alberto Krauleidžio metinės ataskaitos. Išklausę abiejų pasisakymų, politikai į dideles diskusijas neįsivėlė, tik kai kurie ataskaitoje pasigedo vienos kitos visiems žinomos negatyvios detalės.
Apie ataskaitą
Merės ir direktoriaus parengta metinė ataskaita gana ilga – daugiau nei 130 lapų. Joje pristatoma, ką per metus nuveikė Savivaldybės taryba, komitetai, komisijos, Savivaldybės administracija ir jos padaliniai, kas vyko kaimų seniūnijose ir t. t.
Tarybos narys Audrius Klišonis padėkojo už išsamią ir informatyvią ataskaitą, tačiau pareiškė turįs priekaištų. „O kodėl nenurodote, ką nuveikė Savivaldybės gydytojas? Gal dėl to, kad nebuvo ką parašyti – juk pareigas ėjo tik vidurinį išsilavinimą turintis žmogus, kuris, ko gero, nieko ir nenuveikė?“ – teiravosi A. Klišonis. E. V. Lapukienė pripažino: „Tos veiklos išties ir nebuvo. Bet bent jau privalomuosius atsakymus į raštus išsiųsdavo“.
Naujos pareigos
Tarybai pritarus, Šateikių kultūros centras netrukus turės naują direktorę – į šias pareigas paskirta konkursą laimėjusi Ramutė Žilienė. Tarybos nariai jos klausinėjo: ar ji – šateikiškė, koks išsilavinimas, kokiai partijai priklauso? R. Žilienė atsakė esanti vietinė, baigusi teatro vadybą, priklausanti Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams.
Pažeidžiama laisvė rinktis?
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininko Audriaus Misiūno teigimu, 2010-2011 mokslo metais rajone vėl mažės moksleivių skaičius – apie 300-350 vaikų. Tai reiškia, jog mokyklose tenka atsisakyti 16 klasių komplektų. O tai reiškia, jog mokykloms mažės mokinio krepšelis, mokytojams – darbo krūviai ir, aišku, atlyginimai.
Tvirtindama maksimalų klasių komplektų skaičių, taryba sulaukė dviejų siūlymų. Vieną iš jų pateikė tarybos narys Voldemaras Bučius: „Šiame sprendimo projekte įžvelgiu prasilenkimą su įstatymais. Juk mokyklą pagal gyvenamąją vietą moksleiviai privalo rinktis tik iki 11 klasės. O mūsų sprendime ši prievolė įvedama ir vienuoliktokams bei dvyliktokams. Gal, kaip liepia įstatymas, leiskim jiems patiems rinktis, kur mokytis. Nediskriminuokim, nepažeiskim pasirinkimo laisvės“. Anot V. Bučiaus, su įstatymu prasilenkia sprendimo punktas, kuriame nurodoma, kad Senamiesčio vidurinė mokykla komplektuoja tik keturias 11 klases ir tik iš esamų dešimtokų. O kodėl jos negali rinktis kiti? Kodėl taip griežtai reglamentuojamas komplektų skaičius? V. Bučiui pritarė ir Mykolas Pronckus. Pasak jo, vienuoliktokai turi teisę pasirinkti švietimo įstaigą, o jei tai ribojama, vėl gresia teismai.
Antrąjį siūlymą, tiksliau – prašymą, pateikė Akademiko Adolfo Jucio pagrindinė mokykla, norinti komplektuoti ne vieną, o dvi pirmokų klases, ir ne dvi, o tris penktokų klases. Jų teigimu, mokinių bus, svarbu tik,
kad taryba neužkirstų kelio jiems priimti į mokyklą.
Taryba ir V. Bučiaus siūlymui, ir mokyklos prašymui pritarė. Taigi sprendimas šiek tiek pakoreguotas. Beje, Senamiesčio vidurinės mokyklos direktorius Algirdas Serva tuo, kad sprendime nebus nurodytas maksimalus 11 klasių skaičius, neliko itin sužavėtas.
Svarstys iš naujo
Apsvarsčiusi tvirtinti pateiktus detaliuosius planus, taryba devynis iš vienuolikos patvirtino, o du dar kuriam laikui atidėjo. Vienas iš atidėtųjų – UAB „Rivona“, planuojančios Kalniškių g. 18 statyti prekybos centrą, sklypo detalusis planas. Taryba, nusprendusi, jog šis dokumentas dar gerai neaptartas, grąžino jį vienu žingsneliu atgal – tegu pasiaiškina Vietos ūkio ir ekologijos komitetas, o paskui – vėl į tarybą. Juolab kad detaliajame plane, kaip pastebėjo kai kurie tarybos nariai, ne viskas taip, kaip buvo kalbėta.
Nepatvirtintas liko ir penkis privačius sklypus, esančius šalia vadinamosios Plungės jūros (prie vadinamojo meilės kalnelio), apimantis detalusis planas. Pagal jį iki šiol laisvą buvusią teritoriją (V. Mačernio g., tarp vaikų globos namų ir daugiabučių) ruošiamasi užstatyti individualiais gyvenamaisiais namais. Sklypus įsigijusiems žmonėms šito, žinoma, neuždrausi, tačiau, tarybos narių nuomone, dar reikėtų pasidomėti, ar nebus pažeisti visuomenės interesai – ar liks takeliai prie vandens, ar bebus galimybė sutvarkyti į Plungės jūrą einantį kanalą ir t. t. Taigi klausimas atidėtas.
Iš miesto atims, kaimui pridės
Dar iki tarybos posėdžio komitetuose ilgai diskutuota, kaip išdalyti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Bėda ta, kad iš pernai likusi nemenka skola kaimų seniūnijoms, todėl ir kilo klausimų, ar dabar tą skolą atiduoti, ar jos grąžinimą atidėti geresniems laikams, o šiemet turimas lėšas skirstyti pagal įprastą tvarką.
Galų gale nuspręsta: iš gautųjų 1,75 mln. Lt 2 proc. paimti vietinės reikšmės keliams ir gatvėms inventorizuoti bei geometriniams ir techniniams parametrams rengti, 2 proc. – kelių ženklams ir saugaus eismo priemonėms. Likusią 1,68 mln. Lt sumą dalyti miestui (55 proc.) ir kaimų seniūnijoms (45 proc.). Tada iš miestui tekusios 924 tūkst. Lt sumos atimti pernykštę skolą kaimų seniūnijoms (390 tūkst. Lt). Galų gale miesto keliams ir gatvėms belieka 533 tūkst. Lt, kaimams – 1,14 mln. Lt.
