Posakis „Čia Lietuva – čia lietūs lyja“, panašu, šiomis dienomis prarado savo prasmę. Tiksliau – ne tik šiomis dienomis. Štai jau visą kalendorinę vasarą (gal net ir ilgiau) vaduojamės su karščiu. Ypač vidurvasaris – liepos mėnuo – mušė visus pastarųjų metų mūsų šalies karščio rekordus. Kažkas dar yra pasakęs, kad šiluma kaulų nelaužo… Laužo, dar ir kaip. Ypač kai už lango – +30 ir daugiau! Dažnam pokalbis su draugu ar pažįstamu dabar nepraeina nepalietus orų temos: „Na, kada tie karščiai pagaliau baigsis?“ Vis dėlto supranti, kad tai – tik retorinis klausimas, nes viskas ne mūsų, žmonių, valioje, čia paskutinį žodį tars motulė GAMTA.
Viename internetiniame naujienų portale perskaičiau straipsnį apie visą Europą šią vasarą apėmusią karštų orų bangą, dėl to kilusius gaisrus, išdeginusius ne tik tūkstančius hektarų miškų, bet ir pareikalavusius nemažai žmonių gyvybių. Dega ne tik pietų Europos šalys, bet ir Norvegijos, Švedijos miškai, o juk čia iki šiol vyravo labiau vėsus klimatas! Straipsnio autorė pažymi, kad žemę ištiko apokalipsė, tai esą galima būtų suprasti kaip tarp įvairių teoretikų užgimusios diskusijos apie 2018 metais ateisiančią pasaulio pabaigą išraišką. Sakote, nereikėtų pulti į tokius makabriškus palyginimus? Galbūt, tačiau juk braukiant prakaitą neretai išsprūsta, kad, na, tikrai ta pasaulio pabaiga atėjo – karšta lyg pekloj!
Vis dėlto iki to prognozuojamo pasaulio galo, reikia tikėtis, dar turime gražaus laiko, tačiau, kad gamtoje vyksta kažkokie kataklizmai, – faktas. Mano skaitytas straipsnis grindžia mintį, kad stichinė sausra, karščiai ir dėl to kylantys sunkiai pažabojami gaisrai vieną po kitos naikina pasaulio valstybes ir netgi civilizaciją! Ir tai esą tarsi savotiškas įrodymas visiems skeptikams, kurie teigė ir tebeteigia, kad klimato kaita ir jos padariniai – dėmesio neverta tema. Klimatas keičiasi ir tai jaučiame savo kailiu. Alinantys karščiai – tik pradžia?
Meteorologai sako, kad ši vasara pas mus tikrai išskirtinė, netgi prognozuojama, kad tos mums buvusios įprastos lietuviškos vasaros jau ir nebereikėtų tikėtis, o tokie karščiai šiltuoju metų laiku pas mus laikysis vis dažniau. Netgi nuteikiama, kad ekstremalių reiškinių gamtoje tik daugės. Gamta visagalė –tuo jau įsitikinome: šią vasarą ne tik kenčiame nuo kaitrių saulės spindulių, bet ir trumpų smarkių audrų, kurių padariniai – sugriuvę namai, nuplėšti stogai, išvirtę medžiai, skęstančios gatvės…
Akivaizdu, kad su gamta – menki juokais, o klimato kaita išties gali smogti labai skaudžiai.
