Praėjusią savaitę Plungės darbo biržoje Trišalė komisija prie darbo biržos aptarė situaciją darbo rinkoje. Prognozės nelabai džiuginančios.
Nuo metų pradžios situacija darbo rinkoje, kaip ir visoje Lietuvoje, pablogėjo. Šiandien mūsų mieste nedarbo lygis siekia 15,8 procento darbingo amžiaus gyventojų. Gerokai šoktelėjo nuo metų pradžios, kai buvo 13,5 procento. Kaip sakė Plungės darbo biržos direktorė Dangirutė Jurkuvienė, šie skaičiai patys byloja apie prastėjančią situaciją šioje srityje. Per balandį jie ženkliai padidėjo, nes daugelis piliečių suskubo registruotis dėl didelio atgarsio sukėlusio privalomojo sveikatos draudimo (PSD). Pasak direktorės, šiandien laisvų darbo vietų – 30, o bedarbių įregistruota daugiau kaip 5 tūkstančiai. Pridūrė, jog pati darbo birža nekuria darbo vietų ir niekada nekurs – jos ne tokia funkcija.
Prognozės nėra džiuginančios. Anot D. Jurkuvienės, po gegužės pirmosios, kai baigsis pajamų deklaravimo laikotarpis, bedarbių skaičius gerokai padidės ir paaiškės tikrasis bedarbių skaičius visos valstybės mastu.
Kaip teigė direktorė, prognozuojama, kad dar šiais metais nedarbo lygis pasieks 18 procentų.
Per praėjusius metus Plungėje bedarbiams išmokėta 8,3 milijono litų socialinių išmokų, o įdarbinimo programoms (profesiniam rengimui, naujoms darbo vietoms steigti ir įdarbinti) skirta 3,2 milijono litų. „Šis kontrastas parodo, kad strategija šioje vietoje turėtų būti kitokia – programoms reikėtų skirti 6 milijonus. O dabar per pirmąjį ketvirtį nedarbo socialinėms draudimo išmokoms išleista 2,2 milijono litų“, – pasakojo D. Jurkuvienė.
Kaip sakė Plungės darbo biržos užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėjas Stanislovas Striaukas, pernai ši įstaiga, kaip partneriai, vykdė šešis projektus: bedarbių užimtumo didinimas, parama socialinėms įmonėms, laikinojo užimtumo rėmimas, įsidarbinimo galimybių didinimas, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas, laikinieji darbai. Projektai finansuojami iš Europos Sąjungos fondų struktūrinių lėšų. Anot S. Striauko, juos įgyvendinant, iš Plungės ir Rietavo savivaldybių įtraukta apie 900 žmonių.
Pasak skyriaus vedėjo, didžiausias ir tiek darbdaviams, tiek bedarbiams patraukliausias projektas – laikinieji darbai. Taip sunkmečiu siekiama sutaupyti lėšų. Darbuotojai keturias valandas dirba savo tiesioginį darbą, o likusiomis keturiomis prisideda prie įmonės ar miesto infrastruktūros gerinimo. Anot S. Striauko, darbdaviams gerai tuo, kad už keturias valandas šimtu procentų darbo užmokesčio kompensuoja „Sodra“, darbdavys šia paslauga gali naudotis pusę metų. Šiandien Plungės ir Rietavo savivaldybėse šiame projekte dalyvauja 340 darbuotojų iš 57 įmonių.
Plungės vicemeras Juozas Šlepetis šią situaciją įvertino kaip egzistencijos palaikymą ir pridūrė, jog dėl didelio nedarbo nekalta nei darbo birža, nei Savivaldybė.
