Jei paklaustume gyventojų, kokios didžiausios Plungės rajono savivaldybės bėdos, greičiausiai daugumos atsakymas būtų: keliai, gatvės ir šaligatviai. Pasipiktinusių plungiškių telefono skambučių dėl Birutės gatvės šaligatvių remonto redakcija sulaukia vos ne kasdien.
Išeitis – nukreipti pėsčiuosius?
Apie tai, kodėl užstrigo Plungės miesto Birutės gatvės šaligatvių rekonstravimas, rašėme praėjusio penktadienio numerio straipsnyje „Gal tiek darbų „Valdai“ ne pagal jėgas, o miestiečiai pakentės?“ Tada ir miesto seniūnas Gintaras Domarkas, ir uždarosios akcinės bendrovės „Valda“ direktorius Tomas Raudys žadėjo, kad per artimiausias dienas darbai pajudės.
Pirmadienį buvo pasikeitę tik tai, kad dėl pėsčiųjų saugumo išardytas šaligatvis ir atitverta truputį, apie metrą, važiuojamosios dalies. Tokiu sprendimu tikrai neapsidžiaugė vairuotojai – jau ir taip ne itin plati gatvė susiaurėjo.
Antradienį darbai pajudėjo – pradėti kloti borteliai. Būtų galima pasidžiaugti, jei ne vienas pastebėjimas. Borteliai sukrauti kaip tik ant atitvertosios dalies, tad priėjus juos tenka žingsniuoti susiaurėjusia važiuojamąja dalimi arba klampoti per purvą. Ką daryti senoliui, pasiramsčiuojančiam lazdele, ar mamai, stumiančiai vaiko vežimėlį?
Viešojoje erdvėje pasigirdo kalbų, kad Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis visai rimtai svarstė, kad pėsčiųjų eismas… turėtų būti nukreiptas Paprūdžio gatve! Kad tik darbų rangovui būtų patogiau. O plungiškius it autobusą galima ir „pareguliuoti“. Nieko, pakentės. Tik kad toji Paprūdžio gatvė, ko gero, nė kiek ne saugesnė nei šiuo metu Birutės.
Konkrečių terminų nėra
Kad jau šaligatvių klojimo darbai taip sunkiai pajudėjo, pasidomėjome, negi nėra jokių motyvacinių priemonių jiems paspartinti. Pavyzdžiui, konkrečių terminų.
Atsivertėme 2017 m. rugpjūčio 11 d. tuometinio Savivaldybės administracijos direktoriaus Alberto Krauleidžio ir T. Raudžio pasirašytą Plungės miesto gatvių su asfaltbetonio danga ir šaligatvių priežiūros ir remonto darbų sutartį. Ten nurodyta, kad užsakovui pateikus užsakymą rangovas darbus pradeda vykdyti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Tačiau, kaip sakė seniūnas G. Domarkas, atskiro raštiško kreipimosi į „Valdą“ nebuvo. Pagal Savivaldybės administracijos patvirtintą darbų grafiką rangovas Birutės gatvės šaligatvius numatė tvarkyti rugsėjo–lapkričio mėnesiais, tad į terminą kol kas telpa. Tai kam tas pasipiktinimas pirmadienį per seniūnų susirinkimą Savivaldybėje, kad nusibodo skambinti rangovui ir vis uždavinėti tą patį klausimą „kada?“ ir sulaukti atsakymo „greitai“, jei jau iš anksto buvo žinoma, kad rekonstravimas gali prasidėti rugsėjo, o gal tik spalio mėnesį, tuomet, kai bus didžiausias gyventojų judėjimo srautas?
„Tik per vargus, vos ne per prievartą „Valda“ darbų grafiką pateikė birželio mėnesį. Tiesa, iki to laiko dar nežinojome, ar ESO išvis klos kabelius Birutės gatvėje, todėl leidome patvirtinti tokį grafiką. Buvo planų, kad viską padarysime iki rugsėjo 1 dienos, bet yra taip, kaip yra. Svarbu, kad darbai pagaliau pajudėtų ir kuo greičiau užsibaigtų“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius G. Bagužis. Tiesa, jis užsiminė, kad sutartis greičiausiai bus peržiūrėta ir kažkiek koreguojama, kad joje gali atsirasti ir konkretūs terminai.
Gali. Bet gali ir neatsirasti. Išeitų, kad neteisi liaudies išmintis, kuri sako, kad kas moka, tas ir muziką užsako? Juk pas mus rangovas užsakovui ir terminus nurodo, ir darbų pradžią reguliuoja. Ar valdžia neturi jokių svertų, kad galėtų paspausti rangovą, kuriam sumokama mokesčių mokėtojų pinigais? Turi. Juk Plungės rajono savivaldybės administracija moka apie 60 tūkst. eurų garsiai advokatų profesinei bendrijai „MAGNUSSON ir partneriai“. Tai kodėl ji negali pakutinėti sutarties ir spūstelėti rangovų? O gal… Mąstančiam žmogui nejučia kyla abejonių: ar sutartis sudaro tokie nekompetentingi Savivaldybės specialistai, ar jos sąmoningai yra nekonkrečios su „išplaukusiais“ terminais, kad saviškiams būtų patogiau „vartytis“? Priminsime, kad „Valdos“ vadovas T. Raudys yra ir Savivaldybės tarybos narys, ir valdančiosios koalicijos Liberalų sąjūdžio narys.
Tos pačios bėdos – ir kaimuose
Dėl darbų konkrečių terminų nebuvimo kenčia ne tik miestiečiai, bet ir kaimų žmonės. Štai tame pačiame seniūnų susirinkime pirmadienį Kulių seniūnė Daivutė Petrauskienė skundėsi, kad iki šiol niekaip negali prisikviesti uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“ gatvių duobėms užtaisyti.
„Kiek skambiname, niekaip neprisišaukiame. Esame keturios seniūnijos, kurios kenčiame. „Plungės lagūna“ mus atidavė „Plungės Joniui-S“, bet, matyt, šie turi kitų darbų ir iki mūsų niekaip neatvažiuoja. Suprantu, kad tvarkyti kaimų gatves nėra dideli pinigai. Blogai, kad sutartyje nenumatyta konkrečių terminų, kuriais galėtume vadovautis“, – piktinosi seniūnė.
D. Petrauskienei antrino Stalgėnų seniūnas Arūnas Jurkus: „Jei būtų ištisinio asfaltavimo darbai, jau seniai būtų padaryta.“
Plungės rajono savivaldybės kaimo seniūnijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir remonto darbų sutartis baigiasi lapkričio mėnesį. D. Petrauskienė teigė sieksianti, kad naujose darbų pirkimo sąlygose būtų numatyti konkretūs terminai. „Gal tada žinodamos, kad už laiku nepadarytus darbus gresia sankcijos, didžiosios įmonės leis konkuruoti ir mažesnėms, kurios galbūt neturi didelių objektų ir puikiausiai susitvarkytų su kaimo gatvių duobėmis?“ – svarstė seniūnė.
Tempai
Grįžkime prie Plungės miesto Birutės gatvės šaligatvių. Antradienį apie 14 valandą pravažiuodami pro šalį atkreipėme dėmesį, kad iš penkių ten esančių darbininkų du rūkė, vienas, atsirėmęs į tvorą, žiūrėjo, kaip dirba likusieji du. Nereikia būti dideliu matematiku, kad suskaičiuotum, jog darbo našumas – 40 proc. Tad kyla klausimas, per kiek laiko šaligatviai bus sutvarkyti dirbant tokiais tempais? O sinoptikai prognozuoja lietų, kuris darbų kokybei tikrai nepadės.
