Po dviejų mėnesių pertraukos buvęs Rietavo miškų urėdijos vadovas Vaidotas Šliogeris ir informatikos specialistu dirbęs Linas Remeza vėl pravėrė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų duris. Galiausiai baigta nagrinėti piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimo ir dokumentų klastojimo baudžiamoji byla. Prieš savaitę valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras išsakė argumentus dėl L. Remezos ir V. Šliogerio kaltės ir įvardijo jiems skirtinas bausmes. Beje, teisiamieji iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos savo kaltę neigė.
Byla
Skaitytojams priminsime, kad kaltinamajame akte pažymima, jog Rietavo miškų urėdas V. Šliogeris su informatiku L. Remeza, vykdančiu urėdijos viešųjų pirkimų organizatoriaus ir komisijos pirmininko funkcijas, veikdami bendrininkų grupe, suklastojo dokumentus, susijusius su urėdijos rengiamų viešųjų pirkimų taisyklėmis, atgaline data juos įdėjo į centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVPIS). Klaidinantys dokumentai, galimai siekiant palankaus sprendimo, taip pat buvo pateikti Klaipėdos apygardos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą dėl miško kelių taisymo darbų viešojo pirkimo urėdijoje pripažinimo neteisėtu ir sutarties panaikinimo. Tokiais savo veiksmais V. Šliogeris ir L. Remeza padarė žalą valstybei, diskreditavo pareigūnų ir Rietavo miškų urėdijos vardą, sumažino pasitikėjimą šia valstybine institucija.
Apie kaltinamųjų, liudytojų apklausas plačiau rašėme gegužės 8 dienos laikraščio numerio straipsnyje „Ant kabliuko – Rietavo miškų urėdijos darbuotojai“, gegužės 25 dienos numerio straipsnyje „Kaltinamieji spaudžia STT pagrįsti, kodėl buvo pradėtas jų sekimas“ ir liepos 20 dienos numerio straipsnyje „Liudyti kvies Klaipėdos apygardos teismo teisėją“.
Rugsėjo viduryje vykusiame posėdyje tikėtasi apklausti Klaipėdos apygardos teismo teisėją, tačiau ji neatvyko, tad buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai. Beje, teisėja buvo kviečiama liudyti dėl to, kad nagrinėjo vienos bendrovės teisminį ginčą su Rietavo miškų urėdija.
Per ikiteisminį tyrimą teisėjos buvo klausiama, ar žinant, kad viešųjų pirkimų taisyklės buvo pažeistos, teismo sprendimas būtų kitoks? Ji nurodė, kad byla buvo nagrinėjama remiantis surinkta medžiaga, vadovaujantis naujosiomis viešųjų pirkimų taisyklėmis. O dėl jų teisėtumo įrodymų byloje nebuvę.
Teismo posėdyje buvo išklausytas ir 2016 metų liepos 15 dienos V. Šliogerio ir L. Remezos telefono pokalbio įrašas. Valstybinio kaltintojo nuomone, vyrai kalbėjo apie taisyklių pakeitimą atgaline data.
Faktai ir bausmė
Prokuroro prašymu baigiamosios kalbos buvo trumpam laikui atidėtos.
Prieš savaitę valstybinis kaltintojas viską „sudėliojo į lentynėles“. Jis atkreipė dėmesį, kad L. Remeza per ikiteisminį tyrimą buvo apklaustas šešis kartus. Iš pradžių urėdijos darbuotojas kaltę pripažino iš dalies. Vėliau keturis kartus ją pripažino visiškai. Kaltę neigti pradėjo tik 2018-ųjų sausio mėnesį. Parodymų pakeitimą teisiamasis paaiškino tuo, kad esą ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė jam spaudimą, todėl prisipažino kaltas. Tačiau, prokuroro manymu, tokius argumentus paneigia 2017 metais darytas apklausos įrašas: viena iš Rietavo miškų urėdijos darbuotojų patvirtino, jog įmonėje buvusi praktika dokumentus tvirtinti atgaline data.
V. Šliogerio ir L. Remezos kaltę, remiantis valstybinio kaltintojo išsakytais pastebėjimais, įrodo ir kompiuterio standžiajame diske rasti įrašai apie dokumentų sukūrimo, pakeitimo datas. Taip pat interneto svetainėje www.eviesieji pirkimai.lt aptikta informacija patvirtina, jog viešųjų pirkimų taisyklės į CVPIS buvo įdėtos 2016 m. liepos 15 d., nors įsakyme dėl jų pakeitimo nurodyta data – balandžio mėnuo.
„Kriminalinės žvalgybos fiksuotas telefono pokalbis vyksta 2016 m. liepos 15 d. Šnekama, kad Rietavo urėdiją uždaroji akcinė bendrovė padavė į teismą, todėl reikia persitvirtinti taisykles atgaline data“, – kalbėjo prokuroras. Jo teigimu, neteisėtais veiksmais buvo siekiama taisykles pateikti bylą nagrinėjančiam teisėjui ir tikėtis palankaus sprendimo. „Tokiais veiksmais kaltinamieji diskreditavo Rietavo urėdijos vardą. Tyčia klaidinant teismą buvo keliama grėsmė priimti neteisingą sprendimą“, – nurodė valstybinis kaltintojas.
Prokuroras teismo prašė L. Remezą pripažinti kaltu dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir skirti subendrintą galutinę bausmę – 9 415 eurų baudą ir vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Valstybinio kaltintojo manymu, kadangi nusikalstamą veiką padarė įkalbėjęs veikti jam pavaldų asmenį, V. Šliogeriui turėtų būti skirta 11 290 eurų bauda ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tokiam pat laikotarpiui. Visą bausmės atidėjimo laikotarpį vyrai negalėtų keisti gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo. Prokuroras siūlė ir dvejus metus jiems uždrausti dirbti valstybės tarnyboje.
Kokius argumentus siekdami išteisinimo pateiks teisiamieji ir jų advokatai, paaiškės tik spalio pabaigoje.
