Ketvirtadienį į Plungės rajono savivaldybėje vykusį Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdį prigužėjo kaip niekad gausus skaičius žmonių. Savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų ir uždarųjų akcinių bendrovių atstovai trumpai pristatė praėjusiųjų metų veiklos ataskaitas.
UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui pernai sekėsi itin prastai. Todėl kalba vėl pakrypo apie įkainių už atliekų tvarkymą kėlimą.
Kaip paaiškėjo, sunkmetis paveikė ne visus.
Anot Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos direktorės Marytės Mažonienės, per paskutinįjį dešimtmetį greitosios pagalbos iškvietimų gerokai sumažėjo. 2008-aisiais jų būdavo apie devyni tūkstančiai, o pernai jau tik šiek tiek daugiau nei septyni tūkstančiai. Šis rodiklis esą parodo žmonių sąmoningumą, išprusimą: „Atrodo, savo bendruomenę išmokėm, kokiais atvejais reikia kviesti greitąją“. Anot M. Mažonienės, greitoji medicinos pagalba metus baigė gerai, finansavimas pakankamas. Grynojo pelno įstaiga pernai turėjo kiek daugiau nei 31 tūkstantį litų.
Nenuostolingai metus baigė ir Plungės rajono savivaldybės ligoninė, uždirbusi daugiau nei 3 mln. Lt, iš jų grynojo pelno – 407 tūkst. Lt. Knygynas „Varpas“ grynojo pelno gavo apie 7,5 tūkst. Lt, „Plungės profilaktinė dezinfekcija“ – apie 8,7 tūkst. Lt, „Plungės būstas“ – 26,2 tūkst. Lt. Anot pastarosios įmonės atstovų, gerokai sumažėjęs gyventojų mokumas, nuo 96 proc. nukrito iki 91 proc.
Kad gyvenama pakankamai neblogai, rodo ir tai, jog kai kurios įmonės skyrė lėšų darbuotojų premijoms išmokėti. Nemažą pelną praėjusiais metais skaičiavo ir „Plungės vandenys“ – apie 674 tūkst. Lt, Plungės šilumos tinklai – apie 450 tūkst. Lt. Beje, pastarajai bendrovei įmonės ir gyventojai liko skolingi apie 3 mln. Lt. Pelningai pernai dirbo ir Plungės autobusų parkas. Tačiau per pirmąjį šių metų ketvirtį jau turima 11 tūkst. Lt skolos. Esą taip nutikę todėl, kad sumažinta miesto ir priemiesčio maršrutų.
Savivaldybės tarybos narys Algirdas Kurcikevičius piktinosi, kad plungiškiai už vandenį moka dvigubai daugiau nei, pavyzdžiui, Vilniaus gyventojai: „Tenka rečiau maudytis. Greit utėlėm apeisim, nes per brangu. Kodėl skriaudžiami gyventojai?“ „Plungės vandenų“ atstovų teigimu, kaina priklauso nuo to, kiek renovuojami vandentiekio tinklai, tad nieko padaryti negalima.
Turėdamas kiek daugiau nei 8 tūkst. Lt skolos, metus baigė „Varkalių agroservisas“, tiesa, jau vyksta šios įmonės likvidavimo procesas.
O štai Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui pernai sekėsi itin prastai. Jis skaičiuoja bemaž 800 tūkst. Lt nuostolį. TRATC’o direktorius Algirdas Vaitkus pasakojo, kad įmonė stengiasi kiek įmanoma labiau taupyti, mažindama administracines išlaidas, nustatydama limitus kurui, atleisdama darbuotojų ir kt. Vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai, strateginiame atliekų tvarkymo plane numatytas užduotis, TRATC’as turės pastatyti atliekų priėmimo aikšteles, įrengti sąvartynuose rūšiavimo linijas, o tai kainuoja nemažus pinigus. O kas už tai mokės? Aišku, mes. O ir skolikė – kone milijonas, tad… „Liūdna, bet reikės kelti įkainius gyventojams“, – „pradžiugino“ TRATC’o direktorius A. Vaitkus.
Įstaigų, bendrovių veiklos ataskaitas ketvirtadienį išklausys ir Savivaldybės taryba, tuomet ir paaiškės, kaip čia bus su tuo įkainių didinimu.