
Praėjusį šeštadienį plungiškiai buvo pakviesti į Žemaičių dailės muziejaus ir Viešosios bibliotekos surengtą prisiminimų popietę. Prieš trisdešimt metų patirtais įspūdžiais, išgyventais jausmais, nuveiktais darbais pasidalyti su visuomene rinkosi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Plungės iniciatyvinės grupės nariai. Šeštadienį paminėta šio visuomeninio judėjimo garbinga sukaktis.
Renginys pradėtas Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje šv. Mišiomis už gyvus ir mirusius Plungės Sąjūdžio narius. Po pamaldų žmonės, nešini Lietuvos vėliava, iškilminga eisena patraukė prie Vaikų bibliotekos. Ten, kaip ir prieš tris dešimtis metų, suplevėsavo trispalvė.
„Tomis dienomis čia buvo minios žmonių. Šiandien švenčiame jubiliejų. Po šitiek laiko vėl pasigirsta, kad kažko trūksta, kad vėl reikia sąjūdžio. Bet tuomet tikslas buvo pasiektas – laisva, demokratinė valstybė. Savo rankomis sukūrėme laisvę. Tada dar nežinojome, kad nėra taip lengva būti laisviems, kad laisvę dar reikia ir ginti“, – sveikindamas susirinkusiuosius kalbėjo vienas iš tuometinių Plungės Sąjūdžio aktyvistų Gintaras Armalis.
Pasak G. Armalio, didelė dalis plungiškių pritarė šiam judėjimui. Vieni jį palaikė aktyviau, kiti – atsargiau.
Į Vaikų bibliotekos „Kūrybos palėpę“ suėjusius plungiškius ir iš toliau atvykusius svečius pasveikino Viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė. „Nesinorėjo oficialaus renginio, tebūna tai jūsų prisiminimų popietė“, – tarė ji renginio dalyviams. Beje, Sąjūdžio Plungės iniciatyvinės grupės susitikimai vykdavo Vaikų bibliotekos antrame aukšte.
Prisiminimų popietę vedė ir pasisakyti kvietė Plungės Sąjūdžio „ašimi“ įvardyti Gintaras Armalis, Zita Paulauskaitė, Vida Turskytė.
„Šiandien jaudinuosi, nes grįžtame į trisdešimties metų praeitį. Žmogaus gyvenime tai yra daug. Pamenu – ta vasara buvo šilta ir keista, nes niekas nežinojo, kuo tai baigsis“, – pradėjo kalbėti Z. Paulauskaitė.
„Pagrindinis Plungės Sąjūdžio iniciatorius buvo Artūras Aliukas. Jis ir ragino žmones burtis. Sunku buvo tą grupę kurti. Lengviau buvo didesniuose miestuose“, – pasakojo moteris. Ne iškart Sąjūdžio nariai išdrįso išeiti į viešumą, iš pradžių buvo tarsi pogrindyje. Sudėtingiausia buvę išjudinti kaimuose gyvenančius žmones. Palengvėjimas atėjo, kai buvo užmegzti ryšiai su kitų miestų šio judėjimo atstovais.
Z. Paulauskaitė prisiminė buvusius bendražygius Danutę Malakauskienę, Zigmą Vaišvilą, Mečį Laurinkų, dvasinius globėjus kunigus Juozapą Pačinską, Petrą Našlėną.
Gražios sukakties proga susirinkusiuosius sveikino Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Anuomet jis buvo neseniai Alsėdžiuose apsigyvenęs jaunas farmacininkas.
„Smagu prisiminti, kiek daug tada buvo palaikančių žmonių. Ta žinia buvo sutinkama labai pozityviai dėl to, kad visi turėjome vieną kryptį – turėti savo valstybę. Tomis dienomis ne itin galvojome, kokia ji privalėtų būti. Jei kažkas panašaus vyktų dabar, manau, vienybės jausmas vėl iškiltų aukščiau ambicijų, nepasitenkinimo, priešiškumo“, – akcentavo Savivaldybės vadovas ir palinkėjo visiems ieškoti santarvės, bendrų idėjų, bendrų darbų.
„Negaliu vadintis Plungės Sąjūdžio dalyviu. Tada jau buvau susivokęs, kad esu vilnietis. To jausmo, kurį patyrėme ateinant laisvei, žodžiais nenusakysi. Galime laikyti save laimingais žmonėmis, nes turėjome galimybę dalyvauti šiame procese“, – tvirtino Seimo narys Jurgis Razma.
Su žmona į renginį atvykęs Z. Vaišvila taip pat sveikino bendraminčius sukakties proga. Prisimindamas Sąjūdžio laikus, Nepriklausomybės paskelbimo išvakares, kvietė žmones nebijoti savo istorijos. „Kodėl mes mokomės tik iš gražių dalykų? Mokytis reikia ir iš vargų bei klaidų“, – svečias ragino nebijoti sakyti tiesos, kaip nesibaiminta to daryti prieš trisdešimt metų, nebijoti būti laisviems.
Seimo narys Jonas Varkalys kalbėjo, kad anuomet gyveno Rietave. Ten irgi atėjo žinia apie Sąjūdį. „Per gamybinius pasitarimus ne apie darbą šnekėjome, o vienas kito klausėme, ką pasakė Paulauskaitė ar Vaišvila“, – prisiminė parlamentaras.
Mokytoja Alina Milašienė Sąjūdį vadino stebuklu, išvedusiu į šviesą, suteikusiu galimybę būti laisviems. Moteris tuomet su dukra ėjo pasitikti dviračiais keliavusių šio judėjimo dalyvių. Tik nužingsniavusios į vietą susizgribo neturinčios trispalvės. „Dukra grįžo namo. Savo kaspinus pririšusi prie lazdelės padarė vėliavėlę“, – sakė plungiškė.
Pirmąja Sąjūdžio mergaite pavadinta Dainora Gedvilienė pasakojo, kad kitiems jaunuoliams jie atrodė keisti, kitokie. Moteris neslėpė, jog bijojo, tačiau drąsių, iniciatyvių, vienam tikslui susivienijusių žmonių dėka ėjo pirmyn.
„Nesvarbu, kad sovietmečiu duonos kepaliukas kainavo pigiau, bet gyvenome baimėje. Svarbiausia – dvasinė laisvė. Reikia tik nuoširdžiai dirbti ir mylėti. Juk ir Sąjūdis gimė iš meilės tėvynei, todėl šiandien Lietuva yra laisva“, – pabrėžė Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Vytautas Gedvainis.
Trumpai prisiminimais pasidalijo ir Algirdas Matas Duoblys, gydytoja Irena Kudžmienė. Tylos minute pagerbtas į amžinojo poilsio vietą iškeliavęs 1989-ųjų Sąjūdžio Plungės rajono tarybos pirmininkas, pirmasis rajono meras Antanas Lapukas.
Renginys užbaigtas Žemaičių dailės muziejuje surengtos parodos „Sąjūdžio kelias“ atidarymu, pokalbiais prie puodelio kavos.
Todel išnyka Žmogėškoms
Jus net nezinote kas yra ta nepriklausomybe, jums padu laizymas amerikonams vadinasi nepriklausomybe.