„Nežinome, ką daryti“, – taip beviltiškai situaciją dėl asmens pirminės sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo rajone apibūdino Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis. Omenyje turėtas Grumblių medicinos punktas. Apie tai, kad šiai įstaigai gresia uždarymas, kurį inicijuoja ją valdantis Plungės sveikatos centras, spaudoje rašyta ne kartą. Ne sykį ir ne du šia tema kalbėta ir per Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdį, tačiau problema išlieka. Apie ją dar kartą diskutuota lapkričio 20-osios posėdyje.
Priminsime, kad Plungės sveikatos centras dar liepos viduryje kreipėsi raštu į Plungės rajono savivaldybės administraciją dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Atžalyno gatvėje, Grumbliuose, panaudos sutarties nutraukimo. Ši gydymo įstaigos ir Savivaldybės administracijos sutartis buvo sudaryta 2003-iųjų gruodį, o pratęsta 2013 metų vasario 1 dieną – turtas valdyti buvo perduotas dar dešimtmečiui – iki 2023 m. vasario 1 d. Minėtosiose negyvenamosiose patalpose Grumbliuose yra teikiamos medicinos punkto paslaugos.
Plungės sveikatos centras pirminę asmens sveikatos priežiūrą iš viso vykdo septyniose rajono seniūnijose (Kantaučiuose, Šateikiuose, Žemaičių Kalvarijoje teikia ambulatorines paslaugas, Aleksandrave, Grumbliuose, Stalgėnuose ir Žlibinuose – medicinos punkto paslaugas).
Panaudos sutartyje numatyti atvejai, kai ji gali būti nutraukta prieš terminą. Vienas iš variantų – šalių sutarimu. Šiuo punktu vadovaudamasis Plungės sveikatos centras ir pageidauja likviduoti sutarties galiojimą. Pagrindinė priežastis – teikti paslaugas panaudos objekte yra nuostolinga.
Savivaldybė medicinos punkto likvidavimui Grumbliuose prieštarauja ir sutarties nutraukti nesiryžta. Dėl to imta ieškoti būdų, kaip būtų galima pasiekti, kad Savivaldybei paskirta funkcija užtikrinti rajono gyventojams asmens pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą būtų vykdoma. Nors Plungės sveikatos centras tikina, kad, uždarius Grumblių punktą, jo pacientai neliks be medicinos paslaugų, kokiu būdu tai bus užtikrinama, įstaiga neatskleidžia – esą tai jos reikalas.
Visos Plungėje veikiančios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos dalyvauja 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų finansuojamoje programoje pagal priemonę „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas“. Viso to tikslas – pagerinti šių paslaugų prieinamumą ir kokybę rajono ir miesto gyventojams. Pažymima, kad, vykdydamos pagal minėtąją priemonę parengtus projektus, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos galės susiremontuoti patalpas, įsigyti baldų, medicininės ir kompiuterinės įrangos, transporto priemonių pacientams lankyti ir paslaugoms teikti namuose ir pan. Kol kas parengti projektai dar tebevertinami. Pateiktose paraiškose nurodyta, jog savo veiklos efektyvumui didinti šeimos klinika „Inesa“ tikisi gauti 96 tūkst. eurų, klinika „Pulsas“ – apie 91 tūkst. eurų, Plungės sveikatos centras – apie 166 tūkst. eurų.
Dar spalio mėnesio Savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta tam, jog pirminės sveikatos priežiūros
centrai turėtų pasirašyti papildomą susitarimą su Savivaldybės administracija, kad ES finansuojamų projektų įgyvendinimo metu ir penkerius metus po jų finansavimo pabaigos būtų užtikrintas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas aptarnaujamose teritorijose, nurodytose projektuose. Tikėtasi, kad turint tokį saugiklį medicinos paslaugos rajone gyvenantiems žmonėms nebus nutrauktos. Savivaldybė jaučiasi turinti teisę reikalauti iš pirminės sveikatos priežiūros centrų pasirašyti papildomą įsipareigojimą, nes, jei iš Savivaldybės nebūtų buvę sutikimo, tai šios įstaigos apskritai nebūtų galėjusios teikti paraiškų dalyvauti europiniame projekte, kur sukasi tūkstantinės sumos eurų.
Vis dėlto šioje situacijoje dar daug neaiškumų. Akivaizdu, kad papildomas susitarimas kol kas nieko neišsprendė.
Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovai domėjosi, kokia praktika dėl asmens pirminės sveikatos priežiūros paslaugų užtikrintumo yra naudojama Rietavo ir Mažeikių rajono savivaldybėse. Kaip minėjo G. Bagužis, čia ši paslauga organizuojama apvažiavimo būdu, t. y. paskirtas specialus transportas ir žmogus, kuris kiekvieną dieną aplanko gyventojus ir suteikia reikalingą pagalbą.
„Matau vieną kelią – jie (Plungės sveikatos centras – . aut. past.) „stato“ mums sąskaitą už suteiktas paslaugas, o mes ją apmokame. Priešingu atveju atsiduriame tokioje situacijoje, kad nežinome, ką daryti“, – sakė Savivaldybės administracijos vadovas.
G. Bagužio siūlymą sukritikavo ir Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetas, ir Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė. „Mes neturime jiems (Plungės sveikatos centrui – aut. past.) nieko mokėti, juk jie tam ir yra, kad užtikrintų medicinos paslaugas žmonėms. Tose kitose savivaldybėse situacija yra kitokia, nes šias paslaugas teikia ne privatininkai, o viešoji įstaiga. Pas mus viskas kitaip“, – pabrėžė kontrolierė.
Nutarta, kad į kitą posėdį derėtų pakviesti visų trijų įstaigų – „Inesos“, „Pulso“, Plungės sveikatos centro – atstovus. Tik kaip tai pasiekti – dar vienas galvos skausmas, nes posėdžiuose ne kartą iš Savivaldybės specialistų lūpų pasigirsdavo replikų, kad Plungės sveikatos centras į kvietimus neatsiliepia.