Iš Strasbūro: „Paksas prieš Lietuvą“

Praėjusį trečiadienį Strasbūre įsikūrusio Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) Didžioji kolegija viešame posėdyje išnagrinėjo nušalinto Lietuvos prezidento Rolando Pakso bylą prieš Lietuvą. Teismo procesą stebėjo ir grupė žurnalistų iš Lietuvos – 46 regioninės žiniasklaidos atstovai, tarp jų – ir „Plungės“ laikraščio. Priminsime, jog R. Paksas skundą minėtajam teismui pateikė prieš šešerius metus, kuomet, remiantis Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimu, jis apkaltos tvarka pašalintas iš šalies vadovo posto.

Teismo posėdis – pusantros valandos
Žurnalistai į Strasbūre esantį EŽTT ir Briuselyje įsikūrusį Europos Parlamentą vyko Lietuvos europarlamentarų, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų R. Pakso ir Juozo Imbraso kvietimu.
R. Paksas į EŽTT kreipėsi prieš šešerius metus. Teismas kelerius metus svarstė – nagrinėti Lietuvos politiko skundą ar ne. Vis dėlto nuspręsta nagrinėti. Savo skundu R. Paksas siekia atgauti teisę kandidatuoti į aukščiausius šalies postus. Ši teisė iš jo atimta 2004 metų Konstitucinio Teismo nutarimu – priėmus jį, R. Paksas buvo ne tik pašalintas iš prezidento posto, bet ir neteko teisės dar kartą prisiekti tautai. O tai reiškia, jog neteko galimybės tapti prezidentu, Seimo nariu, premjeru, ministru.
2007 metais pradėtas bylos „Paksas prieš Lietuvą“ rašytinis nagrinėjimas. 2009-ųjų gruodį byla perduota Didžiajai kolegijai, susidedančiai iš 21 teisėjo. Į Didžiosios kolegijos, kurios prezidentas yra teisėjas Jean-Paul Costa iš Prancūzijos, sudėtį įtraukta ir teisininkė iš Lietuvos dr. Danutė Jočienė. Tačiau trečiadienį, kai buvo nagrinėjama R. Pakso byla, lietuvė nusišalino, ją pavadavo ir Lietuvai atstovavo kolega iš Vengrijos Andras Baka.
Balandžio 28-ąją bylos „Paksas prieš Lietuvą“ nagrinėjimas truko pusantros valandos. Didžioji teisėjų kolegija išklausė abiejų pusių pasisakymų. Ieškovo R. Pakso interesams atstovavo jo advokatas iš Austrijos Eugen Salpius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu pasisakė Elvyra Baltutytė iš Teisingumo ministerijos ir advokatas Eivid Smith. Pačiam R. Paksui pasisakyti nebuvo leista, „kovėsi“ tik profesionalai. Procesas vyko anglų kalba, verčiant į antrąją oficialią EŽTT kalbą – prancūzų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai teismo prašė ieškinio netenkinti. Pirma – dėl to, kad ieškinys pateiktas pasibaigus terminui, antra – R. Paksas yra pažeidęs Konstituciją, sulaužęs priesaiką, už finansinę paramą suteikęs pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui ir todėl keliantis grėsmę Lietuvai.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko R. Pakso advokato teigimu, ieškinys tenkintinas. Akcentuota tai, kad Konstitucinis Teismas galėjo būti neobjektyvus ir šališkas, kad R. Paksas, kaip ir kiekvienas pilietis, turi teisę kandidatuoti į aukštus postus, kad jokie terminai nepažeisti. Be to, ir pilietybės suteikimas J. Borisovui niekuo neišsiskyrė iš kitų atvejų.
Tikisi atgauti pilietines teises
„Taip, aš buvau ir esu grėsmė, bet ne visuomenei, demokratijai, žmogiškosioms vertybėms, o politikų klanui, kurie anuomet organizavo politinį perversmą ir dabar tebėra aktyvūs veikėjai. Aš jiems nepalankus, be to, viena iš mano nušalinimo priežasčių galėjo būti, manau, ir atsisakymas leisti kurti Lietuvoje JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimą“, – po teismo duodamas interviu Lietuvos žurnalistams, sakė R. Paksas.
Buvęs prezidentas sakė manantis, kad EŽTT priims jam palankų sprendimą. „Teismas abiem šalims liepė iki vasario 22-osios pateikti visus dokumentus. Mes taip ir padarėm, o štai Vyriausybė ir vėliau teismą dar užvertė kažkokia populiaria literatūra, vis teikė medžiagą. Manau, tai iš dalies parodo, jog ta pusė nujaučia artėjantį jiems nepalankų sprendimą“, – kalbėjo R. Paksas.
Paklaustas, ką jam atvertų teigiamas sprendimas, politikas atsakė, jog pirmiausia būtų atkurtos jo pilietinės teisės. Be to, kaip sakė R. Paksas, būtų užkirsta galimybė analogišką modelį dar kartą panaudoti Lietuvoje ar kitoje Europos šalyje. „Dabartinė mano padėtis – tikras paradoksas – į Europos Parlamentą galiu būti išrinktas, o į Lietuvos – ne. Už visoje ES galiojančius įstatymus, kurių 80 procentų automatiškai patenka į Lietuvos teisę, galiu balsuoti, o už galiojančiuosius tik Lietuvoje – ne“, – situaciją apibūdino R. Paksas.
Tą patį, duodamas interviu, sakė ir buvusio prezidento advokatas E. Salpius. Beje, pastarasis yra senas R. Pakso draugas, su kuriuo jau 25 metus pažįstami ir anksčiau kartu skraidę. Kadangi advokatas – geras bičiulis, tai ir išlaidos gynybai, kaip teigė pats ieškovas, buvusios minimalios.
Pasak R. Pakso ir jo advokato E. Salpius, EŽTT Didžioji kolegija sprendimą byloje „Paksas prieš Lietuvą“ priims ir paskelbs po 3-4 mėnesių. Kokie bus tolesni R. Pakso žingsniai, sulaukus palankaus sprendimo? „Gyvenimas parodys“, – trumpai atsakė europarlamentaras.
Lietuva neišnaudoja Briuselio
Briuselyje, Europos Parlamento rūmuose, žurnalistus pasitiko kitas europarlamentaras – J. Imbrasas. Delegacijai papasakota apie instituciją – čia dirba 736 europarlamentarai, 12 – iš Lietuvos. Beje, pagrindinė Parlamento buveinė yra Prancūzijoje, Strasbūre. Ten 12 kartų per metus vyksta plenarinės sesijos. Briuselyje rengiami komitetų, politinių frakcijų posėdžiai. Europarlamentas turi ir trečiąją būstinę – Liuksemburge. Ten įsikūręs sekretoriatas.
Pačių europarlamentarų teigimu, jų „vojažai“ iš Briuselio į Strasbūrą – beprasmiai. Tačiau Prancūzija nenusileidžia – reikalauja, kad plenarinės sesijos vyktų būtent Strasbūre. „Tai šaliai ir didžiulis politinis prestižas, ir finansinės įplaukos“, – pasakojo J. Imbrasas.
Europarlamentaro teigimu, Lietuva neišnaudoja Briuselio. Kitos šalys esą daug aktyvesnės. Jų Vyriausybės parengia klausimus, perduoda savo atstovams Parlamente, o šie stengiasi, kad tie klausimai būtų sprendžiami. „Aš čia dirbu jau devynis mėnesius, tačiau per tą laiką manęs nė viena ministerija ar kita institucija nepaprašė, kad iškelčiau kokias nors problemas, gvildenčiau temas“, – sakė J. Imbrasas. Anot jo, jei mūsų ministerijos būtų aktyvesnės, gal žemdirbiai didesnes išmokas gautų, gal tebeturėtume vienintelę avialinijų kompaniją, gal statytume vėjo jėgaines ir t. t.
Važiuodama į Strasbūrą ir Briuselį, žurnalistų delegacija aplankė Čekijos sostinę Prahą. Šioje šalyje, kurios pusė gyventojų yra laisvamaniai, pagrindinis „dievas“ – alus. Grįžtant, balandžio 30-ąją, aplankyta Nyderlandų sostinė Amsterdamas. Beje, tądien visa šalis puošėsi oranžinės spalvos drabužiais bei aksesuarais ir audringai šventė Karalienės dieną.