Naujamečiai ir kiti pažadai

Metai vėl apsuko ratą. Ar tik man taip atrodo, ar iš tikro taip yra, bet su kiekvienais metais laikas lekia vis greičiau. Atrodo, nespėji ryte atsikelti, o jau kloji lovą miegoti, neseniai žvelgei į dangun kylančius naujamečius fejerverkus, o jau verti galvą aukštyn ir stebiesi, kiek pinigų išleidžiame į orą.

Madinga sutinkant Naujuosius duoti sau pažadą, ką padarysi ateinančiais metais. Jei atvirai, nieko nežadėjau. Ne dėl to, kad nenorėčiau ko nors pakeisti, pasiekti. Tiesiog niekada negali būti tikras, kad tą pažadą ištesėsi. O jei nepavyks? Savigrauža, kad per mažai stengeisi, nuotaikos kritimas. Kam to reikia? Paprasčiausiai, išlydėdama senuosius, pasidžiaugiu tuo, kas buvo gera, ir palinkiu sau ir kitiems, kad ateinantieji nebūtų blogesni nei praėję.
O džiaugtis, manau, kiekvienas turime dėl ko. Kažkas įsigijo seniai svajotą daiktą, išvyko į ilgai planuotą kelionę. Galų gale galima pasidžiaugti, kad nei paties, nei artimųjų neužklupo sunki liga…
Sakysite, pažadėjus sau lengviau siekti tikslo. Gal, bet ar visada viskas priklauso tik nuo mūsų? Artėja savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tad pažadų bus kaip iš gausybės rago. O kuo jie skirsis nuo naujamečių? Nebent tik tuo, kad jiems ištesėti išrinktieji turės ketverius metus. Pasakysiu atvirai: iš dabartinių kandidatų, kurie jau pasisakė sieksiantys mero posto, neturiu už ką atiduoti savo balso. Žinoma, dar yra gražaus laiko apmąstymams, bet ar tai padės? Abejoju. Tas pats ir dėl kandidatų į Prezidento postą. Žinoma, visada yra lengviausias kelias – tiesiog ignoruoti ir neiti į rinkimus. Bet ir vėl – ar turėsiu teisę bambėti, kad kas nors negerai, kad meras ar Prezidentas niekam tikęs ir panašiai, jei nepajudinau nė piršto, kad bent teoriškai laimėtų kitas?
Na, ir vėl nuklydau į politiką, nors pati sau žadėjau apie tai net neužsiminti.
Štai apie tai ir kalbėjau. Pažadai – kam jie, jei pakrypus mintims išnyksta kaip dūmas. Žinoma, parašytą tekstą visada galima ištrinti, bet vieno ar kito poelgio, paspaudęs „delete“ mygtuką, nepanaikinsi.
Už lango ir piniginėse švilpauja vėjai. Nesiskundžiu, juk taip kartojasi kiekvienais metais. Na, pasakykite, ar praėjusiais nepažadėjote sau, kad artėjant šventėms būsite protingesni ir išleisite mažiau? Ar pavyko šį pažadą ištesėti? Džiaugiuosi, jei taip. Na, o jei ne, galėsite bent pasidžiaugti, kad teoriškai, pagal politikų pažadus, kitą mėnesį alga turėtų būti didesnė. Ar patikėjote? Aš asmeniškai tikėjau tol, kol nepamačiau vieno žmogaus pakeistos darbo sutarties. O ten juodu ant balto parašyta, kad į rankas gaunamas atlyginimas nesikeis. Štai tau ir pažadai, jog po mokesčių reformos pagerėjimą pajaus visi.
Gaila, kad niekas neinstaliavo į žmogų duotų pažadų tesėjimo programos.