Nauji metai – nauji lapai, o tuose švariuose lapuose daromi reikšmingi įrašai. Rietavo savivaldybės administracijos civilinės būklės aktų registre sausio 7 dieną įregistruotas pirmasis šiais metais kūdikis – Jonas Eirošius. Susitikome su mažylio tėveliais Viktorija ir Donatu, kad pasveikintume juos ir minutėlę pasimėgautume jaunų rietaviškių namus pripildžiusiu džiaugsmu.
Pirmasis 2019-ųjų kūdikis pasitiko svečius įsitaisęs šiltame mamos glėbyje. Supamas ant rankų tyliai gulėjo leisdamas ramiai pasikalbėti apie šeimai reikšmingą įvykį – jo atėjimą į šį pasaulį.
Kaip sakė Viktorija, gydytojai buvo nustatę, kad mažylis turėtų gimti gruodžio 31–sausio 4 dienomis, tad didžiosios metų šventės praėjo belaukiant. Nustatyto termino dienos slinko, o vaikelis belstis neskubėjo. Tik sausio 3 dienos rytą, vos tėveliui išėjus į darbą, kūdikis davė mamai žinoti: jis jau pakeliui. „Skausmai prasidėjo iš karto tokie, kad delsti nebuvo galima nė minutės. Viskas vyko greitai, kaip kino filme. Vyras parlėkė iš darbo. Nuvežėme sūnų pas senelius ir išvažiavome į gimdymo namus Klaipėdoje. Maždaug devintą ryto išvykome iš Rietavo, o dvi minutės po dešimtos vaikelis jau buvo su mumis“, – pasakojo jauna mama.
Berniukas gimė sveikas, svėrė keturis kilogramus tris šimtus gramų. Po kelių dienų, praleistų ligoninėje, Viktorija grįžo į namus ir parvežė trejų metų Jokūbui broliuką Joną. „Dar prieš kūdikiui gimstant žinojau, kad naujagimį sūnų pavadinsiu Jonuku, – kalbėjo moteris. – Man jau taip būna: kai laukiausi pirmo vaikelio, žinojau, kad jį krikštysime šventu Jokūbo vardu. Apaštalas Jokūbas turėjo brolį Joną, o mūsų Jokūbėlis dabar turi Jonuką. Esu katalikė, tikiu Dievą. Man gražu, kai laikomės tradicijų. Su Jono vardu susietas ir dar vienas mūsų šeimos gyvenimo įvykis – gyventi į Rietavą atsikėlėme prieš dvejus metus per Jonines.“
Viktorija Eirošienė gimė ir augo Rietave. Baigusi Lauryno Ivinskio gimnaziją išvažiavo studijuoti į Klaipėdos universitetą, kur įgijo lietuvių filologijos ir režisūros bakalauro laipsnį. Vėliau baigė šeimos edukologijos ir vaiko teisių magistro studijas. Iki susilaukdama vaikų dirbo laikraščio „Gargždų kraštas“ žurnaliste, auklėtoja privačiame vaikų darželyje.
Jos vyras Donatas – doviliškis (Klaipėdos r.), tačiau jo mamos šaknys – Rietave. Būtent mama ir supažindino sūnų su būsimąja žmona. „Buvau nusprendusi: kol mokausi, jokių vaikinų. Kažkaip tikėjau, kad sau skirtąjį atpažinsiu iš karto. Kai Donatas su mama atėjo į mūsų namus, vos po kelių minučių pokalbio supratau – jis mano žmogus. Jausmas buvo abipusis. Vėliau Donatas prisipažino, kad aš jam taip pat iš karto patikau. Štai tokia senamadiška, į tradicines piršlybas panaši mūsų pažinties istorija“, – prisiminė dvidešimt aštuonerių metų rietaviškė.
Viktorija savo sūnus nori auklėti taip, kaip ją mokė ir auklėjo tėvai. „Donatas taip pat iš tėvų namų atsinešė savo supratimą apie svarbiausias vertybes. Man malonu, kad jis išmokytas gerbti ir mylėti moterį. Mėginsime šį bruožą įskiepyti savo vaikams. Aš šeimoje ta griežtoji, kuri moka pasakyti „ne“. Tėtis šito dar tik mokosi, jam sunku atsispirti vaiko prašymui“, – pridūrė moteris.
Kūdikio gimimas namus pripildo ypatingos auros – gėrio, šilumos, trapumo. Tai momentas, kai visa šeima drauge išgyvena naujos gyvybės įsiliejimo į jų mažą bendruomenę stebuklą. Šiomis akimirkomis mėgaujasi ir nuo darbų „Rietuvos“ gamykloje atitrūkęs dviejų sūnų tėtis trisdešimtmetis Donatas, ir mažąjį broliuką rūpesčiu apsupęs Jokūbėlis, ir, žinoma, šeimos židinio kurstytoja mama Viktorija. „Sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną, pagalvojau, kad esu labai laiminga: turiu tris savo karalius – vyrą ir sūnelius. Ir labai tuo didžiuojuosi“, – neslėpė savo jausmų V. Eirošienė.
Išeidami iš šilumos kupinų namų, palinkėjome juose gyvenantiems žmonėms sveikatos, laimės ir svajonių išsipildymo, nes Donato svajonė, kaip prasitarė Viktorija, turėti dar ir dukrytę.
