Mūsų politikai: stropuoliai ir pravaikštininkai, visuomenininkai ir išlaidautojai

Ko gero, ne veltui sakoma, kad pinigus skaičiuoti visada malonu. Svetimus – dar maloniau. O jeigu jie mokami mūsų išrinktiesiems ir iš mūsų kišenės, tada jau ne tik smalsu, bet ir būtina pažvelgti, kur daugiausia politikai išleido. Savo skaitytojams pateiksime šiek tiek informacijos, kiek Plungės rajono išrinktieji – Savivaldybės tarybos nariai – uždirbo lankydami posėdžius ir ar pavyzdingai dirbo visuomenės jiems patikėtą darbą. Na, ir, žinoma, patikrinsime jų taupumą.

Pinigai
Praėjusių metų vasario 18 dieną Plungės rajono savivaldybės taryba, tvirtindama biudžetą, pritarė, kad tarybos narių atlyginimui už darbą komitetų ir tarybos posėdžiuose bei kitoms išlaidoms būtų skirta 13 000 eurų. Pernai tarybos nariams iš viso išmokėta 6 976,05 euro. Iš jų darbo užmokesčio su priskaitymais – 1 241,09 euro (be priskaitymų – 951,17 euro). Likusi dalis – 5 357,79 euro – veiklos išlaidoms padengti. Kaip minėjo informaciją pateikusi Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja Genovaitė Pečkauskienė, sutaupyti 6,1 tūkst. eurų perskirstyti kitoms tarybos veiklos išlaidoms.
Beje, nors meras ir vicemeras yra tarybos nariai, į užmokestį už Savivaldybės tarybos nario pareigų ėjimą pretenduoti negali.
Remiantis G. Pečkauskienės pateikta informacija, praėjusiais metais darbo užmokestis išmokėtas keturiems tarybos nariams: Rūtai Endrijauskienei, Audriui Misiūnui, Juditai Stankutei ir Adomui Zamulskiui. Kiti atlygio atsisakė.
Žvelgiant į darbo užmokesčiui išleistą sumą matyti, kad uždarbis ne toks ir didelis – metams 237,79 euro (be priskaičiavimų) vienam asmeniui. Jei detaliau – apie 20 eurų mėnesiui. Žinoma, už tokius pinigus rūmų nepastatysi, bet, kaip žmonės sako, geriau į kišenę nei iš jos.
Darbo užmokesčio eilutėje pikantiškų detalių neradome, tad pasižvalgykime, kiek politikai pravažinėjo, prašnekėjo telefonu ar surašė pieštukų dėl mūsų gerovės. Iš G. Pečkauskienės pateiktos informacijos matome, kad tarybos narių veiklai praėjusiais metais išleista 5 703,43 euro. Daugiausia pinigų „suvalgė“ degalų išlaidos – 5 357,79 euro. Kanceliarinėms prekėms įsigyti tarybos nariai išleido 40,47 euro, o už ryšių paslaugas kompensuota 305,17 euro.
Taupieji ir išlaidieji
Turbūt pirmiausia reikėtų pagirti tuos, kurie ir į posėdžius važinėjo, ir ryšio priemonėmis greičiausiai naudojosi, ir kanceliarines priemones pirko, tačiau padengti išlaidų neprašė. Pavyzdingieji – Asta Beierle Eigirdienė, Kęstutis Buividas, Raimondas Doviltis, Julius Nekrašas, Aidas Kėsas, Tomas Raudys, Liudas Skierus, Ričardas Jocys, Daina Martišienė, Petras Beinoras ir jį pakeitusi vos du mėnesius po politikos vandenis praėjusiais metais braidžiusi Gintarė Drackienė.
Pažvelkime ir į išlaidžiuosius. Daugiausia pravažinėjo arba labai neekonomiškus automobilius vairuoja J. Stankutė (už degalus sumokėta 521,28 euro), R. Endrijauskienė (išleido tiek pat), Marė Valaitienė (520,14 euro), A. Misiūnas (518,56 euro), Juozas Šlepetis (515,68 euro).
Truputį taupiau važinėjo, o gal daugiau pėstute vaikščiojo A. Zamulskis, degalams išleidęs 477,84 euro, Algirdas Pečiulis – 473,48 euro, Irena Taučienė – 470,30 euro, Jolanta Skurdauskienė – 419,51 euro, ir Robertas Endrikas – 414,30 euro.
306,06 euro degalų išlaidų patyrė Vaidotas Skierus, 199,36 euro – Audrius Šapalas. Tiesa, šitas politikas tiek pravažinėjo per pirmąjį pusmetį, vėliau taupė.
Labiausiai pasiekiamas buvo ir daugiausia ryšio paslaugomis praėjusiais metais naudojosi V. Skierus. Už šias paslaugas jam padengta 198,84 euro išlaidų. Romas Remėza praplepėjo 58,53 euro, A. Pečiulis – 47,80 euro. Tarybos narė I. Taučienė, be išlaidų degalams, patyrė ir 40,47 euro kanceliarinių išlaidų.
Lankomumas
Atlyginimas už tarybos nario darbą, pasak Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos, priklauso nuo lankytų posėdžių skaičiaus. Tad pažvelkime, kuris politikas vertas stropuolio, o kuris – didžiausio pravaikštininko vardo. Skaitytojams priminsime, kad išrinkti politikai pagal gautų mandatų skaičių pasiskirstę į šešis komitetus.
Visus vienuolika Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžių lankė J. Stankutė ir D. Martišienė. Didžiausias pravaikštininkas šiame komitete buvo P. Beinoras. Kol atsisakė tarybos nario mandato, šis politikas praleido net septynis posėdžius iš devynių.
Ne itin tarp politikų yra mėgstamas Kaimo reikalų komitetas. Iš aštuonių vykusių posėdžių tik į du susirinko visi nariai. Daugiausia jų – pusę – praleido J. Nekrašas.
Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariai pernai rinkosi 14 kartų. Nė vieno posėdžio nepraleido T. Raudys ir A. Beierle Eigirdienė. Didžiausias pravaikštininkas, praleidęs penkis posėdžius, – R. Jocys.
Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetas posėdžiavo dvylika kartų ,ir tik penkiuose dalyvavo visi nariai. Daugiausia posėdžių (3) praleido M. Valaitienė. Tokio, kuris būtų lankęs visus komiteto posėdžius, nebuvo.
Visuose keturiolikoje Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdžių dalyvavo A. Pečiulis ir A. Zamulskis. Čia didžiausi pravaikštininkai – L. Skierus, praleidęs penkis posėdžius, A. Kėsas (4), A. Šapalas (3).
Sąžiningiausiai lankomas komitetas – Kontrolės. T. Raudys praleido du posėdžius. Visi kiti komiteto nariai sąžiningai atliko savo pareigą – dalyvavo keturiuose vykusiuose posėdžiuose.
Tarybos posėdžiuose, kur dažniausiai ir priimami svarbiausi sprendimai, sąžiningiausiai dalyvavo A. Beierle Eigirdienė, R. Doviltis, R. Endrikas, Mindaugas Jurčius, D. Martišienė, A. Pečiulis, T. Raudys ir A. Zamulskis. Prie stropiausių galima priskirti ir G. Drackienę, nors tarybos nare ji tapo tik lapkritį.
J. Skurdauskienė nebuvo keturiuose tarybos posėdžiuose, po tris praleido P. Beinoras ir A. Šapalas, po du – L. Skierus, V. Skierus ir J. Šlepetis. Likusieji tarybos nariai praleido po vieną posėdį.
Žvilgsnis į administracijos darbuotojų pinigines
Niekas neabejoja, kad ne mažiau smalsu žvilgtelėti, kiek šlamančių kas mėnesį sugula į pinigines tų, kurių kabinetų duris tenka varstyti sprendžiant vieną ar kitą klausimą.
Priminsime, kad Savivaldybės administracijos darbuotojai skirstomi į politikus, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus, karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. Jūsų dėmesiui – iš kiekvienos grupės daugiausia ir mažiausiai uždirbantieji. (Pateikiamas vidutinis mėnesinis 2018 metų trečiojo ketvirčio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Duomenys – www.plunge.lt – aut. past.)
Savivaldybės administracijoje politikai yra tik du: meras Audrius Klišonis ir jo pavaduotojas M. Jurčius. Taigi Savivaldybės vadovas praėjusiais metais vidutiniškai uždirbo 2 457 eurus. Lyginant su 2017-aisiais, atlyginimas padidėjo 37 eurais. Jo pavaduotojas kas mėnesį džiaugiasi 2 166 eurų alga, kuri, beje, taip pat išaugo 32 eurais.
Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų grupės viršūnėje – Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis. Praėjusiais metais jo darbo užmokestis siekė 2 236 eurus. 2017 metais administracijos direktorius vidutiniškai uždirbo 2 089 eurus. Šioje grupėje mažiausiai gauna mero patarėjai. Nors skaitydami, ko gero, pagalvosite: „Nieko sau mažiausiai.“ Taigi praėjusiais metais mero patarėjai vidutiniškai uždirbo 1 330 eurų, 2017 metais – 1 293 eurus.
Tarp karjeros valstybės tarnautojų didžiausias užmokestis – 2 006 eurai – pernai priklausė Kontrolės ir audito tarnybos vadovui. 2017-aisiais šis specialistas vidutiniškai uždirbo 1 908 eurus. Mažiausias darbo užmokestis šioje grupėje – vyresniųjų specialistų: pernai jis sudarė 734 eurus. 2017 metais vidutiniškai – 778 eurai. Įdomumo dėlei pasakysime, kad skyrių vedėjai pernai vidutiniškai uždirbo 1 488 eurus, 2017-aisiais – 1 320 eurų. Seniūnų darbo užmokestis nuo 1 037 eurų 2017 metais iki praėjusių metų trečiojo ketvirčio ūgtelėjo 77 eurais.
Tarp darbuotojų, dirbančių pagal sutartį, turtingiausiais galime laikyti buhalterius, kurių vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2018 metais siekė 959 eurus. 2017 metais – 766 eurai. Ir mažiausiai uždirbantys Savivaldybės administracijoje – valytojai. Jų darbo užmokestis pernai buvo 250 eurų, 2017 metais – 257 eurai (ne visas etatas).