Kas lankydamasis Žemaitijos nacionalinio parko Liepijų kraštovaizdžio draustinyje (278 ha) nepasiklydo, tas gali didžiuotis, kad tikrai gerai orientuojasi gamtoje. Visas Liepijų miškas yra išraižytas upelių, griovų ir raguvų, šlaitų nuožulmose atsiveriančių šaltinių, miško viduryje telkšančių pelkių. Medynai labai įvairiaamžiai, skirtingų rūšių. Apie 75 proc. jų yra savaiminės kilmės, likusi dalis – kultūriniai (daugiausia paprastosios eglės plantacijos). Daugiau nei pusę teritorijos užima privati žemė, į draustinį patenka 79 privatūs žemės sklypai ar jų dalys.
Išanalizavus senus žemėlapius matyti, kad Liepijų miškas per pastaruosius 100 metų gerokai išsiplėtė, daugiausia sovietmečiu. Draustinio šerdį sudaro valstybiniai miškai (67 ir 68 kvartalai). Tai pati seniausia Liepijų miško dalis. Žinoma, kad valstybiniai miškai čia buvo dar tarpukariu. Šiuo metu minėtieji du kvartalai įtraukti į valstybinės reikšmės miškų plotus, kuriuos administruoja Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioninis padalinys. Botanikai nustatė, jog išskirtinis Liepijų kraštovaizdžio draustinio bruožas yra tai, kad čia įsikūrusios didžiausios plačialapių miškų liepinių skroblynų bendrijos, kurios nacionaliniame parke labai retos. Medžių ardo pagrindinis dominantas – paprastasis ąžuolas, vietomis su gana gausia paprastosios eglės priemaiša.
Nustatyta, kad Liepijų miškas yra vabalų rūšių gausiausia teritorija, esanti Žemaitijos nacionaliniame parke (Šablevičius, 1995). Tyrimų ataskaitoje buvo siūloma sklypams su senais ąžuolais, liepomis, uosiais suteikti reguliuojamą rezervatinį režimą, kur būtų galima kirsti žalius spygliuočius iš po lapuočių medžių lajos, išsaugoti lapuočius ir jų vėjavartas, virtuolius. Storoje negyvoje lapuočių medienoje retosios vabalų rūšys galėtų nueiti savo ilgą 3–6 metų vystymąsi iki suaugėlio. Tai vienintelė vieta, kur galima būtų atgaivinti 7–10 vabalų rūšių, rečiausių Lietuvoje, populiacijas. Nuo 2007 metų minėtuosiuose kvartaluose miškų ūkinė veikla nebevykdoma, nes, susitarus su Telšių miškų urėdija, čia buvo saugomos Europos Bendrijos svarbos ir kertinės miško buveinės.
Aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-788 patvirtintas Liepijų kraštovaizdžio draustinio gamtotvarkos planas. Jame yra numatyta nemažai priemonių, tarp kurių paminėtinas gausialapių lubinų naikinimas, monokultūrinių medynų (eglynų) ugdymas į mišrius, senųjų vertingų ąžuolų išsaugojimas, pažintinės trasos įrengimas ir kt., įgyvendinant projektą „Darnus kietųjų lapuočių miškų valdymas – darnaus turizmo vystymo praktika“. Liepijų miške valstybinių miškų kvartaluose 2017 metais buvo atkurtos dvi užleistos pievos, o šiuo metu baigiama įgyvendinti priemonė „Pagerinti senųjų plačialapių medžių ir ant jų gyvenančių specializuotų rūšių apsaugos ir atsikūrimo sąlygas“. Buvo atrinkta ir pažymėta 120 storiausių, vertingiausių ąžuolų. Aplink saugotinus ąžuolus buvo iškirstos po šių medžių šakomis ir 5 metrų spinduliu aplink lajas augančios eglės. Visi šie darbai buvo atliekami gamtotvarkos plano priemones integravus į galiojantį miškotvarkos projektą pagal trišalę rangovo, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos ir Valstybinės miškų urėdijos Telšių teritorinio padalinio sutartį.
Tokius kirtimus aplink senus saugotinus ąžuolus vadovaudamiesi patvirtintu Liepijų kraštovaizdžio draustinio gamtotvarkos planu gali atlikti ir privačių miškų savininkai.
Su atliktais gamtotvarkos darbais ir kuriama pažintine trasa visi norintieji galės susipažinti 2019 m. balandžio 13 d. per pažintinę ekskursiją į Liepijų mišką. Detalesnė informacija apie žygį bus skelbiama feisbuko Žemaitijos nacionalinio parko paskyroje.
Loading ...
