Mūsų redakcijai kovo 11-oji – dviguba šventė. Žinoma, mes, kaip ir visa šalis, pažymime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Tačiau mūsų, „Plungės“ redakcijos darbuotojų, širdis virpina ir kita sukaktis: mes su Jumis, mielieji skaitytojai, draugaujame jau 25-erius metus!
Vienintelis išlikęs nespalvotas, plonas ir kuklus pirmasis „Plungės“ numeris įrėmintas ir saugomas garbingiausioje redakcijos vietoje. Per ketvirtį amžiaus jau išleisti 2 589 numeriai.
Kai pagalvoji, koks laiko tarpas nueitas, apima pasididžiavimo jausmas. Kaip žmogaus gyvenimas kupinas įvairiausių įvykių, taip ir laikraščio likimas pilnas netikėtų viražų.
Būta džiaugsmingų akimirkų, bet pasitaikė ir kuriozų – ir dėl skubėjimo, ir dėl techninių kliūčių. Kartą paskutinę minutėlę prieš išsiunčiant į spaustuvę laikraščio maketą suskubome paskelbti karštutėlę it bulvė naujieną, kad Rietavo savivaldybė sostinėje apdovanota Lietuvos savivaldybių asociacijos įsteigta „Auksine krivūle“. Matyt, graužė šiokia tokia nuoskauda dėl gimtojo miesto ir todėl straipsnį pavadinome kiek įmantrokai: „Rietaviškiai nušluostė Plungei nosį“. Kai šviežutėlį laikraštį jau laikėme rankose, pasiekė žinia, kad plungiškiai Vilniuje „nuskynė“ net dvi „Auksines krivūles“. Iš nevilties norėjosi nusirauti plaukus. Tačiau juk spausdintas žodis – ne košė, nebeiškabinsi. Nedelsdami į kitą numerį suraitėme straipsnį nė kiek ne prastesniu pavadinimu: „Ir plungiškiai ne iš kelmo spirti!“ Juokas pro ašaras. Pasimokėme: skubos darbą velnias gaudo.
Patikėkite, mielieji skaitytojai, niekada mums nebuvo vis tiek, koks išeis numeris, visada rūpėjo, kokią naujesnę informaciją suskubome prigriebti. Norėjosi, kad mūsų kūdikis būtų ir gražus, ir protingas. Na, o koks jis, – spręsti Jums. Todėl tikime, kad Jūs, tie, kurie šiandien laikote savo rankose šį numerį, ir esate tikrieji ir ištikimiausieji mūsų draugai. Ir tikime, kad Jums taip pat kaip ir mums džiugu, jog „Plungei“ jau stūktelėjo 25-eri!
Ko gero, bent trumpai reikėtų peržvelgti „Plungės“ kelią. Pirmasis laikraščio redaktorius Bronius Abrutis dabar gyvena Čikagoje (JAV). Būtent jis ir dabar dar redakcijoje tebedirbantis reklamos vadybininkas ir fotografas Saulius Narkus pirmieji rankose laikė naujagimę „Plungę“, kurios visą tiražą pastarasis anuomet iš Klaipėdos spaustuvės parvežė traukiniu.
Nuo 4-ojo numerio „Plungės“ leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė „VVARFF“.
Bėgo metai, keitėsi darbuotojai, keitėsi laikraštis. Šiandien mes didžiuojamės, kad redakcijoje dirbo šviesaus atminimo puikios specialistės Elvyra Jonutienė ir Danguolė Ažaneckienė. Triūsė redakcijoje ir daugelis kitų – Loreta Gedeikienė, Eugenijus Bunka, Ilona Jasaitenė, Violeta Bražinskienė, Gintautas Černeckis, Edvardas Zaniauskas, Lina Liūnienė… Bene du dešimtmečius įdomų puslapį gamtos mylėtojams rengia Kostas Slivskis, tikintiesiems „Katalikų šviesą“ – Vida Turskytė. Tikrai seniai draugaujame su Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojais, kurie ruošia „Šventorkalnio“ puslapį. Ir nors su kai kuriais kolegomis mūsų keliai išsiskyrė, jų įneštas indėlis, be abejo, paliko svarų pėdsaką.
Užaugome, sustiprėjome. Dabar naudojame modernią įrangą, turime erdvias, puikiai įrengtas redakcijos patalpas. Norėdami, kad mūsų naujienos pasiektų kuo platesnį skaitytojų ratą, įkūrėme interneto svetainę www.laikrastisplunge.lt, turime savo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ ir didelį būrį draugų.
Nuo 2001-ųjų įsiliejome į dabar šešių rajonų bendrai leidžiamą ir platinamą priedą „Vakarų Lietuva“, kurio tiražas – daugiau nei 24 tūkst. egzempliorių – lenkia net respublikinius leidinius. Čia mūsų skaitytojai ne tik randa naujienų iš viso krašto, bet gali pasidžiaugti ir gyvu žemaitišku žodžiu (rubrika „Būkem žemaitē“). Juk 2019-ieji paskelbti visų mūsų širdims brangios Žemaitijos metais!
Jau daugiau nei dešimtmetis „Plungė“ dalyvauja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuojamoje projektinėje veikloje, orientuotoje į kultūros sklaidą.
2014-aisiais tapome Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos nariu.
Galime pasidžiaugti ir tuo, kad vos prieš kelerius metus pradėtas ruošti puslapis „Mano Rietavas“ jau turi savo skaitytojų.
Reikėtų prisipažinti, kad ne visada sutariame su vietos valdžia, bet juk kažkas turi jai padėti neužmigti ant laurų. Mūsų tikslas – vadovaujantis įstatymais ir moralės principais pateikti objektyvią informaciją, karštas naujienas. Na, o nuomonių įvairovė – būtina, ji tik skatina dirbti dar geriau.
Tikrai sunku viską paminėti. Teismuose buvome sukryžiavę ietis net su anuometiniu Vilniaus meru Artūru Zuoku, kuris galų gale iškėlė baltą vėliavą.
O gal net neverta visko vardyti? Nes visus šiuos metus mes buvome kartu ir kas, jei ne Jūs, mielieji skaitytojai, pažįstate mus geriausiai. Esame dėkingi Jums, brangieji, už palaikymą ir ištikimybę.
Šiandien džiugu, kad per ketvirtį amžiaus gimtojo miesto vardą tarsi vėliavą iškėlęs „Plungės“ laivas atlaikė išbandymus, kaip sakoma, ugnimi, vandeniu ir varinėmis triūbomis.
Būkime kartu ir toliau!
