Štai jau ir po didžiųjų pavasario švenčių. Lėkte pralėkė ir Velykų laukimo laikotarpis, ir šventinės dienos. Puošėme namus, ridenome margučius, laukėme svečių, ir… jau po visko. Bet, kaip sakoma, norintys džiaugtis gyvenimu visada atras tam priežasčių.
Štai Ukraina džiūgauja išsirinkusi naują prezidentą. Juo tapo aktorius, komikas Volodymyras Zelenskis. Triuškinančia pergale įveikęs savo konkurentą, politikos naujokas dabar turės įrodyti esąs vertas žmonių pasitikėjimo. Įrodyti, kad sugeba ne tik sukurti prezidento personažą, bet ir būti Prezidentu.
Nežinau, kaip Jums, mieli skaitytojai, o man atrodo, kad nei ukrainiečiai, nei pats V. Zelenskis nesupranta, kas čia įvyko. Patikėti vadovauti šaliai žmogui, kuris visiškai neturi patirties? Netikiu, kad tam užteka vien gebėjimo juokinti. Tiesa, politiniuose debatuose komikui sekėsi, nes, kaip rašyta portale www.delfi.lt, „politiniai debatai, kurių metu pretendentai į prezidentus turėtų atsakyti į svarbius klausimus ir pristatyti savo programą, virto farsu. Žiūrovai skandavo, plojo, švilpė ir elgėsi lyg koncerte. Debatus stebėjusieji šaipėsi, jog jie buvo panašesni į televizijos šou, su iš anksto paruoštais klausimais. Su auditorijos palaikomaisiais šūkiais ir aplodismentais Zelenskis laimėjo debatus, nes turi daugiau patirties televizijoje“.
O kokiais kriterijais vadovausimės mes, kai gegužės 12 dieną rinksime savo šalies Prezidentą? Pagal patirtį, nuopelnus, gebėjimus ar simpatiškumą? Man atrodo, lietuviai jau išmoko pamoką, kad prieš atiduodant savo balsą reikia labai gerai pagalvoti.
Tą pačią dieną vyks ir privalomasis pilietybės referendumas, kai turėsime apsispręsti, ar sutinkame, kad Lietuvos piliečiams, kurie įgijo kitos europinius ar euroatlantinius integracijos kriterijus atitinkančios valstybės (ES, NATO) pilietybę, būtų leista išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.
Portale www.15 min.lt rašoma: „Referendumo šalininkų teigimu, galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę užsienyje leistų išsaugoti ryšį su Lietuva; emigrantus skatintų grįžti; sugrįžus leistų jiems lengviau integruotis; tokia galimybė padėtų Lietuvai atstovauti užsienyje. Referendumo skeptikų teigimu, piliečiai, po nepriklausomybės atkūrimo priėmę kitos valstybės pilietybę ir pasilikę Lietuvos, nebūtų įpareigoti išlaikyti ryšių su Lietuva; turėtų teisę dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, nors Lietuvoje negyvena; karo prievolę galėtų atlikti ne Lietuvoje; nebūtų suinteresuoti grįžti – pilietybės netekimo sąlygų keitimas skatintų emigraciją.“
Kiekvienas medalis turi dvi puses, ir mums teks nuspręsti, kurią jų rinktis. Aš už tai, kad mūsų būtų daugiau, kad, gimęs lietuviu, visada juo ir liktum. Aš už tai, kad mūsų vaikai ir anūkai ieškotų, keliautų, pažintų, įgytų patirties, o kartu saugotų savo šaknis, savo kultūrą, kalbą, nes žinotų, kad yra Lietuvos piliečiai ir visuomet gali grįžti į gimtuosius namus.
