
Pastaruoju metu nerima kelia užimtumo tempu letejimas. Be abejo, tai liecia ne tik Plunge, kuri dar neseniai galejo drasiai tvirtinti, jog didelis nedarbas musu rajonui negresia. Šiuo metu situacija keiciasi, nes beveik visur kintancios šalies ekonomikos tendencijos krypsta i prastaja puse. Tai rimtas iššukis visu respublikos rajonu darbo biržoms. Joms kyla klausimas, kaip didejanti bedarbiu skaiciu integruoti i darbo rinka. Apie dabartine situacija kalbejome su Plunges darbo biržos direktoriumi Alfonsu Judženciu.
– Kaip nedarbo problemos šiuo metu atrodo musu rajone?
– Kol kas nedarbas musu rajone auga nežymiai, taciau prognozes liudnos. Manome, kad jis augs. Šiandien musu darbo biržoje užregistruota 1 500 ieškanciuju darbo ir 1 200 bedarbiu.
– Kuriu imoniu saskaita išaugo bedarbiu skaicius?
– Šiuo metu rajone yra trys problemines imones: „Linu audiniu“ fabrikas, AB „Minija“ ir UAB „Delibera“. Darbo biržoje užsiregistravo apie 300 „Linu audiniu“ darbininku, 130 – „Minijos“ ir 350 – „Deliberos“.
– Kokia situacija UAB „Viciunai ir partneriai“?
– Kol kas nieko konkretaus negaliu pasakyti, taciau iš nuogirdu galima daryti išvada, kad reikalai prasteja. Dalis darbuotoju atostogauja. Ko gero, svarbiausias rupestis – sumažejusi produkcijos realizacija.
– Kiek užregistruota laisvu darbo vietu?
– Šiuo metu ju rodiklis – mažiausias šiais metais. Nuolat dirbti turime 7 laisvas darbo vietas, o terminuotam darbo laikui – 44.
– Kokios, Jusu nuomone, to priežastys?
– Pirmiausia – gamybos sastingis, kuriam itakos turi rimtos finansines problemos. Tai ypac ryšku medžio apdirbimo pramoneje. Už medžio dirbinius laiku neatsiskaito net rimti užsakovai iš Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir kitu užsienio valstybiu. Pablogejo reikalai prekyboje. Rupesti kelia sumažeje statybu tempai. Dar viena rimta priežastis – pašalpos, kurias gauna kas antras bedarbis, o ju dydis yra nuo 850 iki 1 200 litu. Kai kurie bedarbiai mieliau renkasi pašalpas, negu darba, kuri šiuo metu nelengva išsaugoti.