Birželio mėnuo skirtas pagerbti Švenčiausiąją Jėzaus Širdį. Bažnyčiose (prie išstatyto Švč. Sakramento) ir namuose kalbama arba giedama Švč. Jėzaus Širdies litanija, kalbamas Žmonijos pasiaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai aktas ir giedama giesmė. Lietuviai dažniausiai gieda seną giesmę „Iš šios žemelės“, kurioje Atpirkėjo prašoma: „Sustiprink valią, protą apšviesk. Savo malone mus visus kviesk. Širdie Švenčiausia, Tavyje viltis! Glausk prie savęs mus – sielos atgis.“
Pirmąjį birželio sekmadienį Lietuvoje minima Tėvo diena. Šią dieną prisimename gyvus ir jau amžinybėn išėjusius tėvus, senelius, krikšto tėvelius. Šiais metais Tėvo diena sutampa su Šeštinių – Kristaus Žengimo į dangų – iškilme. Praėjus keturiasdešimčiai dienų po Prisikėlimo, Kristus, paskutinį kartą pasirodęs mokiniams, pakilo pas Tėvą, iš kurio buvo atėjęs ir įsikūnijęs Marijos įsčiose. Žengimo į dangų iškilmė tradiciškai švenčiama Velykų laiko – šeštos savaitės – ketvirtadienį, lygiai 40 dienų po Velykų. Lietuvoje ir kai kuriose kitose katalikiškose šalyse ji keliama į septintą Velykų laiko sekmadienį, kad tikintiesiems būtų lengviau joje dalyvauti.
Birželio 9-ąją šiemet švęsime Sekmines – Šventosios Dvasios atsiuntimą. Praėjus penkiasdešimčiai dienų po Velykų, kaip Jėzus buvo pažadėjęs, apaštalams atsiunčiamas Globėjas – Šventoji Dvasia, kuri juos įvedė į tiesos pažinimo pilnatvę ir naują laisvės bei meilės gyvenimą. Sekminių dieną gimė Bažnyčia, kurią sudaro Viešpaties atpirkti žmonės. Sekminėmis baigiasi liturginis Velykų laikas.
Birželio 16-ąją, sekmadienį po Sekminių, švenčiama dar viena svarbi iškilmė – Švenčiausioji Trejybė. Tiesa apie vieną Triasmenį Dievą – Dievą Tėvą, Dievą Sūnų, Dievą Šventąją Dvasią – yra viena pamatinių krikščioniškojo gyvenimo tiesų. Visi krikščionys išpažįsta, kad kiekvienas Švč. Trejybės asmuo yra visas Dievas. Visas Šventasis Raštas, visa žmonijos išganymo istorija kalba apie vieno ir tikro Dievo – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios – veikimo kelius ir būdus.
Sekmadienį po Švč. Trejybės, šiais metais birželio 23-iąją, Bažnyčia švenčia Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę (Devintines). Per šią iškilmę mes išpažįstame savo tikėjimą realiu Jėzaus Kristaus buvimu Šventojoje Eucharistijoje. Išpažįstame, kad tas pats Jėzus gyvena kiekviename iš mūsų.
Birželio 24-ąją minimas Šv. Jono Krikštytojo gimimas. Jis švenčiamas likus šešiems mėnesiams iki Jėzaus gimimo. Angelas buvo paskelbęs Zacharijui: „Daugelis džiaugsis jo gimimu.“ Jonas yra Dievo siųstasis šviesos liudytojas, tas, kuris skelbė ateisiantį Kristų ir Jį parodė žmonėms. Šventasis Jonas Krikštytojas – ir mūsų parapijos globėjas. Tą dieną Plungėje vyksta tradiciniai Šv. Jono Krikštytojo tituliniai atlaidai.
Birželio 28-ąją, trečiąjį penktadienį po Sekminių, minėsime Švč. Jėzaus Širdies šventę. Kartu su ja minima Pasaulinė maldos už kunigų šventėjimą diena. Jėzus sako: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 13). Švenčiausioji Jėzaus Širdis – tai tikra, gyva Širdis, kuri mylėjo ir kentėjo, kuri Jo gyvenime tokia svarbi, kaip ir mūsų širdys mūsų gyvenime. Ši Širdis buvo ir yra neatsiejama gailestingumo ir meilės pilno gyvenimo dalis.
Birželio 29-ąją Bažnyčia mini šventuosius apaštalus Petrą ir Paulių. Petras pirmas iš mokinių pripažino, kad Kristus yra Mesijas, Gyvojo Dievo Sūnus. Tada Jėzus jam davė Petro vardą ir padarė jį savo Bažnyčios pamatu. Petras laikomas pirmuoju popiežiumi. Paulius, atsivertęs ant Damasko kelio, skelbė pagonims apie nukryžiuotąjį Jėzų Kristų. Jėzaus Kristaus Evangelijos meilė nuvedė juodu į Romą, kur jie iškentė kankinystę imperatoriaus Nerono laikais. Romos Bažnyčia savo kulte jų niekada neišskyrė. Petras buvo nukryžiuotas žemyn galva pagal tradiciją, o Pauliui nukirsta galva.
Birželio 2 d. – Kristaus Žengimas į dangų – Šeštinės
Lk 24, 46–53: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių ir, pradedant nuo Jeruzalės, Jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą.“
Birželio 9 d. – Šventosios Dvasios atsiuntimas – Sekminės
Jn 15–16, 23b–26: „Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs.“
Birželio 16 d. – Švenčiausioji Trejybė
Jn 16, 12–15: „Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę. Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas dar turi įvykti.“
Birželio 23 d. – Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas – Devintinės
Lk 9, 11b–17: „Tuomet, paėmęs penkis kepalėlius ir dvi žuvis, Jis pažvelgė į dangų, palaimino juos, laužė ir davė mokiniams, kad išnešiotų miniai. Visi pavalgė iki soties. Ir dar buvo surinkta dvylika pintinių nulikusių kąsnelių.“
Birželio 30 d. – XIII eilinis sekmadienis
Lk 9, 51–62: „Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo Karalystei.“
