Ankstų Sekminių sekmadienio rytą Vilniuje įsėdau į „Baltijos“ traukinį. Šalia įsitaisė miela šeima: tėtis Povilas, mama Ramunė ir trys jų atžalos. Jūratė ir Kastytis – keturiolikmečiai dvyniai, jų mažoji sesutė Agota – būsimoji pirmokė. Nė neįtartum, kad graži, nuolat besišypsanti, tik vakar trisdešimt penktąjį gimtadienį atšventusi gydytoja Ramunė serga sunkia liga.
O važiuoja visa ši nuostabi šeima į Miesto malonės dieną – Vilties bėgimą Klaipėdoje. Važiuoja jau trečius metus iš eilės. Nuo tada, kai ir buvo pradėtas organizuoti šis kasmetinis bėgimas – paramos akcija, kurios metu surinktos lėšos skiriamos pirmajam Lietuvos dvasinės, psichologinės ir socialinės pagalbos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui pastatyti.
Centras bus skirtas sergantiesiems vėžiu ir jų artimiesiems. Dalyvauti bėgime buvo pasiryžę jie visi. Mama ir mažoji Agota – bent jau trumpiausioje, 600 metrų, trasoje. Bėgimas – dovana mamai jos gimtadienio proga. Šeimos tėtis entuziastingai ragino visus, važiuojančiuosius į Klaipėdą, dalyvauti akcijoje. Dėl savo ir kitų vilties – juk mūsų vienybė sergantiesiems vėžiu gali suteikti jėgų sveikti ir tikėti gyvenimu. „Stokime prie starto linijos – sveikatingumo, solidarumo ir artimo meilės pusėn. Vilties bėgimas – tai konkreti pagalba vėžio liga sergantiems žmonėms. Padėkime artimui paversti kančią laimėjimu. Juk tai taip žmogiška. Vien dėl to verta gyventi“,- skrajutėmis su šiais giliai prasmingais žodžiais tą šviesų rytą buvome apdalinti visi – visuose traukinio vagonuose keliaujantieji į Klaipėdos pusę.
Netrukus aplink minėtąją šeimą susispietė jau visas būrelis keliaujančiųjų į Vilties šventę. Marškinėliais su vilties bėgimo simbolika vilkintis studentas Mantas, prieš metus palaidojęs nuo prostatos vėžio mirusį tėtį ir vos prieš savaitę išgirdęs apie mamai diagnozuotą skrandžio vėžį, buvo pasiryžęs per visas vasaros atostogas veltui talkinti Onkologijos centro statybose. „Gerai žinau, ko reikia onkologiniams ligoniams, – sakė vaikinas. – Jiems neužtenka tik medicininės pagalbos, būtina ir kitokio pobūdžio parama. Ir ne tik sergančiajam, bet ypatingai – jo artimiesiems. Tikiu, kad šis centras bus jaukūs namai mums visiems – sergantiesiems ir slaugantiesiems“.
Daug žmonių dalyvavo įspūdingoje ir jaudinančioje akcijoje tą šviesų Šventosios Dvasios atsiuntimo sekmadienį, Klaipėdos gatvėmis nešdami viltį sergantiesiems onkologinėmis ligomis ir jų artimiesiems. Vaikai bėgo už sergančią mamą, tėtį; broliai ir seserys – už sergančius broliukus, sesutes, draugus, vyrus, žmonas, senelius. Žmonės ne tik bėgo, jie pirko simbolines „plytas“, dovanojo kraują. Visą dieną vykusius renginius vainikavo TV3 telemaratono koncertas vasaros estradoje. Nepaisant prasto oro, į koncertą susirinko tūkstančiai žmonių. Koncerto metu iki tol suaukota suma smarkiai išaugo. Onkologijos centrui – trečdalis milijono. Skaičiuojama, kad centro statyboms reikia 6 mln. Lt.
Šiuo metu diagnozė „vėžys“ skamba kaip nuosprendis. Tačiau broliai pranciškonai, remdamiesi Vakarų Europos patirtimi, drąsiai skelbia žinią, kad jų statomo onkologijos centro misija – padėti priimti žinią apie sunkią ligą ir padėti pasveikti. Už akcijos metu paaukotas lėšas bus statomas visas Šv. Pranciškaus onkologijos centro kompleksas: koplyčia, vienuolynas, onkologijos centras ir kada nors – sveikatingumo centras. Tai būsima dvasios paguodos oazė ligoniams. Centre nebus teikiamos medicinos paslaugos. Pasak brolio Benedikto Jurčio, šis centras bus lyg tarpinis variantas tarp slaugos namų ir ligoninės. Jame bus suteikiama psichologinė, dvasinė, socialinė pagalba, vyks muzikos, dailės terapijos užsiėmimai, bus netgi kirpykla, kurioje moterys po chemoterapijos procedūrų galės atgauti pasitikėjimą savimi, įsigyti peruką ar dailią skarą. Bus įrengtas vaikų žaidimų kambarys su akvariumu, užsiėmimų, pokalbių kambariai. Nakvynės namuose galės apsistoti ne tik centro lankytojai, bet ir iš toliau atvykusieji lankyti ligonių, besigydančių ligoninėje. Pasak brolio Astijaus, akcija vadovaujasi Šv. Pranciškaus Asyžiečio žodžiais „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite gerąją naujieną“.
„Reikia sugrąžinti žmonėms viltį, nes vėžys kėsinasi ne tik į žmogaus kūną, bet ir į jo emocijas, į jo dvasinį gyvenimą, į artimųjų žmonių santykius. Vykdomos gražios akcijos, renkamos aukos įvairiems preparatams, vaistams, o mes žengiame dar vieną žingsnį pirmyn ir kalbame apie žmogaus dvasią, jo vidaus gydymą, kad vėžys ir iš ten būtų ištraukiamas“, – teigė br. Astijus.
Kaip pasakojo broliai pranciškonai, jau užmegzti ryšiai su Šiaurės Airijos pagalbos sergantiesiems vėžiu organizacijos įkūrėjais, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos asociacija „Tiltas Trust“ ir kitomis organizacijomis, besirūpinančiomis onkologiniais ligoniais. Šiuo metu stengiamasi studijuoti geriausią kaimynų patirtį, ją tikimasi taikyti centro veikloje. Centro kūrėjai lankėsi Klivlendo ir Toronto pagalbos sergantiesiems vėžiu centruose, susipažino su jų veikla. Grupėje jau yra 40 ligonių, kurie bus apmokyti ir dirbs savanoriais.
Pasak kunigo B. Jurčio, „Lietuvoje yra garsus Kryžių kalnas, tačiau mūsų šalyje ne ką mažesnis ir skausmo kalnas – daugybė žmonių jį kenčia. Lietuva nėra tik lygumų kraštas – joje yra didžiuliai skausmo kalnai“.
Mes visi, norintieji padėti centrui, galime kreiptis: VšĮ Šv. Pranciškaus onkologijos centras – ne pelno siekianti nevyriausybinė organizacija; adresas: Vilniaus g. 2A Kretinga.
Būsimojo centro pagalbos bet kurią dieną gali prireikti kiekvienam iš mūsų.