Vargiai kas begali nustebinti šiais laikais. Norit vasarą sniego? Prašom – liepos viduryje Utenos rajonas „džiaugėsi“ nors ir trumpalaikiu, bet tikru sniegu. Apie karščio bangas jau net neverta kalbėti – vis dažniau jaučiamės lyg kokiuose tropikuose, tad ne taip apmaudu turėtų būti tiems, kurie neišgali lankytis tikrojoje Turkijoje ar Egipte – šiltų kraštų įdegis įmanomas ir Lietuvoje. Aišku, tada rizikuoji truputėlį nepataikyti „į madą“ , nes tavo feisbuko puslapis negalės „ištransliuoti“ nuotraukos su vaizdu pro lėktuvo langą.
Kaip bebūtų, mūsų šalyje įmanomi ne tik orų kardinalūs pokyčiai. Esame tikra stebuklų šalis, ypač jei turėsime omeny mūsų taip mylimus / nemylimus politikus. Turbūt sutiksite, jog šioje srityje greičiausiai vėlgi nieko nėra neįmanomo. Vieną dieną čia mušamasi į krūtinę prisiekinėjant jokiu būdu nedirbti kartu su viena ar kita politine jėga, o kitą dieną jau sukertama rankomis su buvusiais „nedraugais“. Vieną dieną atstovaujama vienai frakcijai, o kitą dieną – jau kitai, ir viskam yra auksinis paaiškinimas – vardan stabilumo valstybėje. O kaip tada su ideologija, moraline atsakomybe savo tautai, pagaliau – su tokių sprendimų teisėtumu? Negi tikrai viskas yra įmanoma ir tikslas išsilaikyti valdžioje gali pateisinti bet kokias priemones? Apmaudu.
Kartais net būnant priekyje visų negali būti garantuotas dėl savo pergalės. Taip nutiko ir mūsų gabiajam plaukikui Danui Rapšiui, varžantis dėl aukso Pietų Korėjoje vykstančio pasaulio plaukimo čempionato 200 metrų plaukimo laisvu stiliumi finale. Vaikinas finišavo pirmasis, bet po trumpos triumfo akimirkos išgirdo apie diskvalifikaciją: užsikabinti aukščiausios prabos medalį sutrukdė mažytė klaida startuojant. Ar tik kitais metais – o gal ir anksčiau – nekvepia „diskvalifikacija“ ir kai kuriems mūsų aukščiausios valdžios politikams? Po tokių politinių viražų, kokie vyksta pastaruoju metu, dėl to nereikėtų stebėtis. Štai „valstietė“ Agnė Širinskienė paskelbė, jog pati laisvanoriškai, niekieno neverčiama save „diskvalifikuos“ iš politikos ir tikrai nebedalyvaus ateinančiuose rinkimuose į Seimą. Patikėjote? Man kažkodėl dėl to kyla abejonių. Juk ne pirmą kartą iš šios politinės partijos lyderių ir mažesnių lyderių lūpų sklinda įvairūs pažadai, kurie taip ir lieka pamiršti.
„Profesionalų“ vyriausybė jau seniai kliba, o ir reikalavimų kartelė būsimiems „profesionalams“ gerokai nuleista. Ką reikia galvoti, jei naujojo kandidato į žemės ūkio ministrus didžiausias pliusas dėl jo tinkamumo eiti šias pareigas įvardijama… ūkininkavimo patirtis. Tačiau ar tai tikrai suteikia pranašumo? O kurioje vietoje tada lieka strateginis, politinis požiūris?
Nauji vėjai ir Didžiosios Britanijos politikoje. Čia ministro pirmininko postas atiteko „europietiškuoju“ Donaldu Trumpu vadinamam ekscentriškam politikui Borisui Johnsonui, kuris, beje, skelbiasi turintis netgi lietuviškų šaknų. Ar jam pavyks pasiekti tai, ko nepadarė jo pirmtakė Theresa May – įvykdyti „Brexitą“? Pats Johnsonas tuo neabejoja, esą tai įvyks bet kokiu atveju, kad ir kaip neįmanoma tai dabar atrodo.
