Turbūt kiekvienam yra tekę girdėti apie sunkiai išnaikinamus, vis labiau plintančius, žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingus invazinius augalus – Sosnovskio barščius. Bet, kaip sakoma, kol paties tas nepaliečia, galvos ir neskauda. O štai plungiškė Birutė Grudinskienė ne juokais sunerimusi. Sosnovskio barščiai patogiai įsitaisė Babrungo pakrantėje, o jų sėklos lekia į moters ir kitų Birutės gatvės 22A name gyvenančių žmonių kiemą ir augalai sėkmingai dauginasi.
Pagalbos prašymas
Moteris pasakojo, kad nuo Sosnovskio barščių jau nukentėjo jos sutuoktinis, kai rovė juos iš daržo. „O kaimynė, nupjovusi veją, sugalvojo pasideginti prieš saulę, net per pledą jai nudegino visą šoną. Ji pusę metų į darbą negalėjo eiti. Matyt, pjaudama nepastebėjo, kad ten tų augalų buvo. O pas mus ir mažų vaikų yra, ir naujagimių“, – dėstė į redakciją užsukusi plungiškė.
Pasak B. Grudinskienės, anksčiau Babrungo pakrantę jie prižiūrėdavo savo jėgomis: nušienaudavo ją, buvo įrengta maudykla, tad suaugusieji ir vaikai mielai leisdavo ten laiką. „Bet prieš kurį laiką Bakanauskas sukalė kuoliukus ir pasakė nekišti rankų, nes ten esanti parko teritorija“, – tvirtino moteris.
Suprantama, kad ilgainiui neprižiūrima teritorija virto šabakštynu ir atsirado puiki terpė vešėti nepageidaujamiems augalams. Plungiškė sakė, kad praėjusiais metais kreipėsi į seniūniją ir pranešė apie pakrantėje klestinčius Sosnovskio barščius. Iš pradžių, moters žodžiais tariant, kilo „karas“ tarp Žemaičių dailės muziejaus ir seniūnijos, kam priklauso teritorija. Seniūnija buvo atsiuntusi kažkokį vyrą, kuris augalus lyg ir „pavaišino“ chemija. „Seniūnas pažadėjo, kad ateis ir tvarkys, bet šiais metais augalai jau žydi – niekas nieko nedaro“, – skundėsi B. Grudinskienė.
Kodėl taip bijomasi iš pažiūros įspūdingo augalo? Pasirodo, Sosnovskio barščių sultyse yra furokumarinų, kurie patekę ant odos ir veikiami saulės spindulių sukelia stiprius nudegimus – trečiojo laipsnio. Lengvesniais atvejais tose vietose, kur patenka sulčių, atsiranda pūslių. Ilgainiui jos virsta tamsiai rudomis dėmėmis, kurios išlieka kelis mėnesius (iki pusės metų).
Svarbiausias dalykas norint šiuos augalus išnaikinti – sunaikinti jų šaknis. Tiesa, tai gali užtrukti ne vienerius metus. O plitimą galima sustabdyti tik neleidžiant Sosnovskio barščiams sužydėti ir subrandinti sėklų. Todėl kovą su jais reikia pradėti iškart, kai tik jie pastebimi.
Informacijos neturėjo?
Visų pirma į „pasimatymą“ prie Sosnovskio barščių pasikvietėme Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistę (ekologę) Robertą Jakumienę.
Kad savo akimis išvystume, kad jau pats metas skambinti pavojaus varpais, nusileidome šlaitu į Babrungo pakrantę. Prasibrovę pro dilgėles ir krūmokšnius atsidūrėme Sosnovskio barščių oazėje, kur vietomis augalai gerokai žmones praaugę.
Ir ekologė, ir mes, žurnalistai, įsitikinome: šie „okupantai“ yra užėmę Babrungo pakrantę. Pasak B. Grudinskienės, jei paėjėtume tolėliau, augalų pamatytume ir daugiau. Proto balsas liepė grįžti atgal, tad jo ir paklausėme.
R. Jakumienė tvirtino, jog informacijos apie tai, kad minėtojoje vietoje atsirado Sosnovskio barščių, ji neturėjo. Šiais metais pranešta apie pastebėtus šiuos augalus prie vadinamojo beždžionių tilto. „Ši problema aktuali buvo Plateliams, tad Sosnovskio barščiams naikinti iš Aplinkos apsaugos specialiosios programos skirdavome lėšų. Pastaruosius dvejus metus pinigų tam tikslui skiriama ir Alsėdžių seniūnijai. Apie tai, kad problema atsirado ir mieste, anksčiau informacijos neturėjau“, – kalbėjo ekologė.
Pasidomėjus, kas turėtų užsiimti šių invazinių augalų naikinimu, specialistė atsakė, jog tuo turėtų rūpintis sklypo valdytojas. Tiesa, R. Jakumienė pabrėžė, kad seniūnas, negalėdamas darbuotojų aprūpinti specialiomis apsaugos priemonėmis, neturi teisės jų siųsti pjauti Sosnovskio barščių, tačiau pažadėjo, kad bet kokiu atveju augalai bus nupjauti, išsiaiškinus, kam priklauso teritorija. Ekologė paminėjo, jog ateinančiais metais Savivaldybė skelbs konkursą ir pirks Sosnovskio barščių naikinimo paslaugą.
Paslaugą pirks jau šiais metais
„Apie situaciją informuota seniūnija. Ten buvo nusiųsti žmonės. Iš pradžių jie žadėjo augalus nupjauti, bet pamatę tikrąją padėtį atsisakė. Jie tokią teisę turi. Jau nuspręsta, kad augalų naikinimo paslauga bus perkama šiais metais. Procedūros, žinoma, gali užtrukti, tačiau Sosnovskio barščių plitimo stabdymui tai įtakos nebeturės, nes sėklos jau išbarstytos. Šiemet, nupirkę paslaugą, galėsime tik nupjauti augalus“, – kiek vėliau telefonu mums kalbėjo ekologė.
Anot jos, minimos teritorijos ribos nėra aiškios, ten žymima kaip miško žemė. Bet nupirkus paslaugą tai jau ir nebus svarbu, ji bus teikiama visame rajone. (Privačių sklypų savininkams šių augalų naikinimu teks rūpintis patiems – aut. past.)
Metai jau persirito į antrą pusę, vadinasi, biudžeto pinigai seniai paskirstyti, tad kaip planuojama atsiskaityti už suteiktą paslaugą šiais metais, jei reikės? R. Jakumienės teigimu, lėšos bus imamos iš skirtųjų ekstremalioms situacijoms valdyti.
Reikia pripažinti, jog užkliuvo ekologės pasakymas, kad informacijos apie Babrungo pakrantėje vešinčius Sosnovskio barščius ji neturėjo. Negi miesto seniūnas praėjusiais metais nutylėjo? „Pernai apie šią vietą aš informacijos neturėjau. Iš to paties namo telefono skambutis dėl Sosnovskio barščių buvo gal prieš kokius trejus ar ketverius metus. Tada radome šių augalų kitoje vietoje, arčiau lopšelio-darželio „Vyturėlis“. Jie buvo nupjauti. Pernai naikinome prie beždžionių tilto“, – patikino mus Plungės miesto seniūnas Gintaras Domarkas.
Neturime pagrindo netikėti nei ponia Birute, nei seniūnu. Kaip sakoma, tai tik žodis prieš žodį. Tačiau galime pasidžiaugti, kad reikalai (paslaugos pirkimas – aut. past.) pajudėjo nelaukiant kitų metų.
Beje, R. Jakumienė ragina visus gyventojus aptikus Sosnovskio barščių ją informuoti. Juk žinant, kur „priešas“ pasislėpęs, lengviau su juo kovoti.
kur matys kai neiseina is kabineto….