Neseniai Plungės vaikų futbolo klubas „Žiogeliai“ lankėsi Prancūzijoje ir Olandijoje. Pastarojoje šalyje sportininkus maloniai priėmė Mastrichto miesto MVV futbolo klubo vaikų treneris Tomas Daumantas. Iš Plungės kilęs treneris jau senokai su šeima gyvena Olandijoje. „Plungei“ pasisekė susisiekti su juo, sportininkas mielai sutiko atsakyti į kelis klausimus.
– Esate buvęs plungiškis. Ar čia ir prabėgo vaikystė? Kokią mokyklą lankėte?
– Taip, esu grynakraujis plungiškis, nes gimiau ir augau Plungėje. Tad čia, prie Babrungo krantų, ir prabėgo mano vaikystė. Lankiau buvusią 1-ąją vidurinę mokyklą. Ko gero, kaip ir visi vaikigaliai, vos grįžę iš mokyklos, dienų dienas varinėdavome kamuolį.
– Kada pradėjote sportuoti? Ar futbolas iškart pavergė širdį, ar domėjotės ir kitomis sporto šakomis?
– Futbolą jau kiek rimčiau pradėjau žaisti nuo šešerių metų, kai pusbrolis Gintas Bakas pasiėmė į treniruotę. Nuo tos akimirkos paprasčiausiai įsimylėjau šią sporto šaką. Futbolas pavergė mano širdį ir kitos sporto šakos nelabai bedomino. Žinoma, kartu su tėvais, kaip ir visa Lietuva, sirgdavome už Kauno krepšinio klubo „Žalgiris“ komandą, tačiau mano meilė visam gyvenimui – futbolas.
– Kaip ir kodėl išvykote iš Plungės? Kokio amžiaus tuomet buvote?
– Ėmiau atkakliai treniruotis ir, matyt, mane pastebėjo. Tad, būdamas vos 12 metų, pakėliau sparnus – išvažiavau į Panevėžio sporto mokyklą-internatą. Mat tuo metu ten buvo geresnės perspektyvos pasiekti aukštesnį lygį. Kai sukako 16 metų, atsivėrė kelias išbandyti savo jėgas užsienyje. Į Vokietiją išvykau įsimintiną 1992-ųjų vasario 16-ąją ir pasilikau žaisti šioje šalyje ilgesniam laikui.
– Kokiuose klubuose esate žaidęs?
– Teko rungtyniauti profesionalų klubuose, kurie tikrai įeina į šalių geriausiųjų dešimtukus: „Schalke 04“ (Vokietija), „KSK Beveren“ (Belgija), „Austrija Viena“ (Austrija), „Vaduz“ (Lichtenšteinas), „Klub Brugge“ (Belgija), „MVV Maastrichtas“ (Nyderlandai), „Sportfreunde Siegen“ (Vokietija), „Fortuna Sittard“ (Olandija).
– Sportiniai pasiekimai?
– Manau, kad aukščiausias sportininko pasiekimas yra, kai jis pasiekia tai, ką buvo užsibrėžęs. Mano tikslas buvo žaisti futbolą gerose užsienio komandose. Džiaugiuosi, kad jį pasisekė įgyvendinti. Esu pirmasis plungiškis futbolininkas, žaidęs tokio lygio profesionalų klubuose.
– Kaip atsidūrėte Olandijoje? Kokiame mieste apsigyvenote? Ar ilgam įleidote šaknis?
– Paskutiniaisiais profesionalo karjeros metais žaidžiau Olandijoje, tad ir pasilikau gyventi čia, Sittardo mieste (Pietų Olandija).
– Kas labiausiai nustebino atvykus? Ar sunku buvo priprasti?
– Pirmaisiais metais buvo kiek sunkiau – pasiilgdavau tėvų, sesers, kitų artimųjų, kurie gyvena Plungėje, bet po šešiolikos kelionių metų po Europą niekas nebestebina – pripranti prie visko per ilgą laiką. Sunku nebuvo, nes nuo jaunų dienų keliauju vienas, o štai jau 14 metų – su žmona.
– Smalsu sužinoti ką nors apie šeimą. Ar žmona lietuvė, ar užsienietė? Seniai vedę?
– Esu vedęs, žmona Lina – taip pat iš Plungės. Ko gero, kai kurie plungiškiai turėtų prisiminti Liną Bružaitę, buvusią Lietuvos lengvosios atletikos čempionę. Pažinojom vienas kitą nuo mokyklos laikų. O draugauti pradėjome nuo sporto mokyklos vasaros stovyklos Plateliuose. Auginame dvi dukrytes – 11 metų Martiną ir mažytę – vos 7 mėnesių – Rugilę.
– Kokią vietą Jūsų gyvenime užima futbolas šiuo metu?
– Dabar treniruoju 12 metų vaikus „MVV“ klube ir dar pats žaidžiu „Spouwen mopertingen“ (ketvirtoji Belgijos lyga), sekasi gerai. Tad mano diena užimta iki paskutinės minutės.
– Ką veikiate laisvalaikiu?
– Savo laisvalaikį skiriu šeimai. Na, ir mielai pažvejoju.
– Pasiilgstate Plungės? Ar apsilankote kada gimtajame mieste?
– Žinoma, pasiilgstam artimųjų ir likusių draugų. Bandome vieną kartą per metus būtinai grįžti į gimtąją Plungę pas tėvus, nes mūsų atžaloms trūksta bočiaus, babos, močiutės – visų mūsų širdims brangių žmonių. Nors nebegyvename Lietuvoje, šeimoje stengiamės laikytis lietuviškų papročių, tradicijų.
– Lietuvoje krepšinis – antroji religija. Gal Olandijoje – futbolas? Kas finansuoja vaikų ir jaunimo futbolo komandas – Savivaldybė ar rėmėjai?
– Olandijoje futbolas – pirmoji sporto šaka. Vaikai labai mielai lanko futbolo treniruotes, atsiduoda visa širdimi ir, žinoma, nori tapti profesionaliais žaidėjais. Dėl finansavimo – labai ženkliai remia Savivaldybės, nes per sportą garsinamas ir miestas. Aišku, savo miesto komandą išlaikyti padeda ir mažos, ir juolab didelės firmos. Tai laikoma garbe.
– Tikriausiai atidžiai stebite Pasaulio futbolo čempionatą. Koks jis Jūsų akimis? Už kurios šalies rinktinę sergate?
– Taip, dabar turiu daugiau laiko ir, žinoma, kaip treneriui, man įdomus Pasaulio futbolo čempionatas, kuris vyksta tik kas ketveri metai. Gal favorito ir neturiu, bet norėčiau, kad laimėtų ispanai arba vokiečiai.
