„Ne auditas, o audito parodija“

Dar praėjusių metų pabaigoje Plungės, Rietavo, Telšių ir Mažeikių savivaldybės, kurios yra uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro steigėjos, sutarė, kad pribrendo reikalas į šią įmonę kviesti auditorius. Abejonių ir įtarimų kėlė daugelis dalykų – kad dirbama neprofesionaliai, neekonomiškai, neūkiškai, o gal net prasilenkiant su įstatymais. Taigi auditas jau atliktas. Politikai yra gavę pirmines jo išvadas. Kokia jų reakcija į jas? Panašu, kad labai jau skeptiška.

Savivaldybės – už auditą
2018 metų kovą, kai Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC) Plungės rajono savivaldybei pateikė prašymą leisti nurašyti beviltiškas skolas, kurių prisikaupė 36 tūkstančiai eurų, Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė pateikė siūlymą šioje įmonėje, kurios veikla kelia abejonių, atlikti auditą.
Tų pačių metų spalį tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis, kuris buvo ir TRATC-o valdybos pirmininkas, iškėlė klausimą dėl vamzdžio, kurį aptiko TRATC-o eksploatuojamo Jėrubaičių sąvartyno teritorijos topografinėje nuotraukoje. Kilo įtarimų – gali būti, kad juo iš sąvartyno kaupo į atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo gamyklą, kurią eksploatuoja UAB „Veistas“, neteisėtai pumpuojamos biodujos. TRATC-o direktorius Rimantas Adomaitis tuomet situaciją aiškino įdomiai: esą sąvartyno kaupo dujų pašalinimu rūpinasi ne TRATC-as, o dvi tam samdomos bendrovės – „Ekotikslai“ ir „Manfula“, kurios sąvartyne įrengė biodujų surinkimo sistemą, tačiau informacijos apie tai, kaip išdėstyti vamzdynai, nėra. Leidimo deginti sąvartyno dujas mechaninio ir biologinio atliekų apdorojimo įrenginiuose TRATC-as esą niekam nedavęs.
Ar gali būti, kad R. Adomaitis nematė, ką „Ekotikslai“ ir „Manfula“ veikė TRATC-ui priklausančiame sąvartyne, ir nežino, kad nuo sąvartyno iki „Veisto“ eksploatuojamos gamyklos buvo nutiestas vamzdis (kurio ilgis – tikrai ne keli metrai)? Kadangi šie ir daugelis kitų klausimų kėlė ne tik abejonių, bet ir įtarimų dėl galbūt su įstatymais prasilenkiančios veiklos, grįžta prie minties samdyti nepriklausomus auditorius. Sumanymui pritarė visos keturios savivaldybės (jos, panašu, taip pat seniai brandino šią mintį).
Tyrimas jau atliktas
Organizuoti konkursą audito įmonei parinkti pavesta Plungės rajono savivaldybės administracijai. Jį laimėjo Vilniuje registruota UAB „Ekonominė nauda“, kuri TRATC-ui patikrinti gavo pusmetį. Kiekviena savivaldybė pagal jai rūpimus klausimus auditoriams suformulavo savo užduotis. Joms rūpėjo viešieji pirkimai ir sutarčių vykdymas, vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą, įmonės vidaus administravimas ir tvarkymas, pajamos, sąnaudos ir daugelis kitų dalykų. Žinoma, tikėtasi atsakymų ir į rezonansą sukėlusius klausimus apie minėtąjį vamzdį, bendradarbiavimą su „Veistu“, „Ekotikslais“, „Manfula“, to bendradarbiavimo naudą ir kt.
Pusmetį plušusi „Ekonominė nauda“ neseniai užsakovams pateikė ataskaitą apie faktinius pastebėjimus atlikus TRATC-o veiklos auditą už 2017-ųjų metų laikotarpį.
Audito tikslas buvo nustatyti, ar bendrovė dirba ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai, ar vykdo jai pavestas funkcijas.
„…nepateiksime konkrečių ir tikslių analitinių duomenų, nes…“
Pačioje ataskaitos pradžioje nurodoma: „Mūsų atliktos procedūros nebuvo finansinis auditas, todėl teikdami pastebėjimus nepateiksime konkrečių ir tikslių analitinių duomenų, nes ne visais atvejais buvo galimybė gauti mums reikalingą informaciją tokiu pjūviu, kokiu manėme esant reikalinga, nes Telšių RATC taikomi kiti duomenų agregavimo būdai ir metodai, labiau orientuoti į finansinių ataskaitų bei specializuotų ataskaitų parengimą nei į valdymo sprendimų priėmimo užtikrinimą.“ Tad štai jums ir ataskaita – be konkrečių ir tikslių analitinių duomenų…
Kad ir ką auditoriai tyrė, kone visais atvejais atsakymai tokie: esminių pastabų nėra, reikšmingų neatitikimų, trūkumų, pažeidimų nenustatyta. Skaitant ataskaitą, peršasi mintis, kad TRATC-as, kurio veikla savivaldybės steigėjos nėra patenkintos, dirba kone tobulai. Jei ką ir daro blogai, tai tam tuoj surandamas ir pateisinimas. Pavyzdžiui, analizuojant bendrovės pajamas, nustatyta, kad pagrindinis jų šaltinis yra rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir sutvarkymą. Nustatyta ir tai, kad pagal pasirašytas sutartis TRATC-as turėjo galimybę gauti ir kitų pajamų, bet jų negavo. Ir tam sukurpiamas pateisinimas: pajamų nebuvo, nes nevyko aktyvus sąvartyno kaupo dujų pašalinimas, „Veistas“ elektros energijos praktiškai negamino, o negamino, nes… ekonomiškai tai neapsimoka.
Auditoriai pateisina ir tai, kad TRATC-as neturi naudos ir iš sutarties su „Ekotikslais“ ir „Manfula“. „Mes matėme, kad investicinio projekto vykdytojai („Ekotikslai“ ir „Manfula“ – aut. past.), kurie yra užėmę pasyvią poziciją ir pažeidę sutartinius įsipareigojimus, tebelaiko sąvartyne savo įrangą – degančią žvakę ir, matyt, tikisi tęsti projektą, tačiau mes tuo abejojame, nes neturime faktinių įrodymų dėl realiai gautinos ekonominės naudos“, – rašoma ataskaitoje. Taigi TRATC-as kitų pajamų šaltinių lyg ir turi, bet jie neveikiantys. Ar TRATC-as kaltas, kad kažkas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, ar bendrovė turi imtis priemonių, kad kažkaip išjudintų pasyvius partnerius? Panašu, kad ne. Ir štai jums baigiamoji auditorių frazė apie pajamas: „Tikėtina, kad papildomų lėšų šaltinių nebus, todėl belieka remtis pagrindiniu atliekų sutvarkymo finansavimo šaltiniu – rinkliava, kurią sumoka gyventojai ir juridiniai asmenys.“ Taigi visos viltys nukreiptos į mus, rinkliavos mokėtojus.
Prieš išdėstydami rekomendacijas ir išvadas, kurias teikia TRATC-ui, auditoriai dar pamini: „Veiklos auditas nėra įprastinis auditas su formaliomis išvadomis, tai greičiau nepriklausomas tyrimas, savo pobūdžiu plačiai apimantis ir atviras vertinimams ir interpretacijoms, jo žinių bazė gerokai skiriasi nuo tradicinio audito bazės.“ Ir dar: „Teikdami rekomendacijas ir galvodami, kaip jas būtų galima įgyvendinti, mes stengėmės būti atsargūs, kad neperžengtume savo įgaliojimų ribų ir nepatektume į politinę teritoriją.“ Na, išties auditoriai labai stengėsi – labiau nuglaistytą ir aptapšnotą ataskaitą turbūt ir su žiburiu sunku būtų rasti.
Į balą išmesti pinigai?
O ką apie tokią ataskaitą sako politikai? Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis nuo griežtos kritikos susilaiko: „Galutinės ataskaitos dar nėra. Pateiktas tik pirminis variantas, kuriam TRATC-o valdyba, kiek žinau, turėjo pastabų. Ataskaita grąžinta papildyti ir, manau, po poros savaičių turėtų vėl mus pasiekti. Tada jau galėsime išsamiau ją analizuoti. O dėl pirminio varianto – kai kuriais atvejais auditoriai pasisako per švelniai.“
Buvęs Savivaldybės administracijos direktorius, Savivaldybės tarybos narys G. Bagužis ne tokios aptakios nuomonės apie ataskaitą: „To, ko tikėjomės iš audito, negavome. Manau, nusamdytieji auditoriai savo darbo iki galo neatliko, jų pateikta ataskaita – įtartinai nuglostyta. Kaip suprantu, tikrintojai net nepalietė temos, kuri sukėlė didžiulį rezonansą, – apie vamzdį, kuriuo biodujų pavidalu galimai teka TRATC-o pinigai. To, ką esu sakęs, aš neatsiimu – manau, kad TRATC-o direktorius vien dėl to vamzdžio turėjo netekti posto. Tame įžvelgiu ne tik neūkiškumą ar neekonomiškumą, bet kur kas rimtesnius dalykus.“
Panaši ir kito Savivaldybės tarybos nario Roberto Endriko nuomonė: „Labai išsamiai ataskaitos analizei dar neturėjau laiko, bet tai, ką perskaičiau, pavadinčiau ne auditu, o audito parodija. Mano nuomone, tuo viskas nesibaigs. Savivaldybės tarybos valdančioji koalicija turėtų nuspręsti, ar nereikia užsakyti pakartotinio audito, bet ne nuo visų keturių, o atskirai nuo Plungės rajono savivaldybės. O palyginus dviejų audito įmonių ataskaitas spręsti, ar nusamdytosios „Ekonominės naudos“ atliktas auditas atitinka normas. Jei ne, tada kiltų klausimas, ar bendrovė verta auditorių licencijos.“
TRATC-o direktorius R. Adomaitis po tokio audito, ko gero, ramus. Kolegoms iš „Telšių ŽINIŲ“ jis konstatavo seniai žinojęs, kad jo vadovaujama bendrovė esą dirba be priekaištų, o auditą samdžiusios savivaldybės tik išmetė pinigus į balą.