Šeštadienį Plungės parke, šalia kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų, nuskambėjo jau trečiasis XIV tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio koncertas „Operetės šventė“, kurį plungiškiams ir miesto svečiams dovanojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, choras ir gausus būrys garsių operos solistų. Koncertas buvo proginis – skirtas Plungės garbės piliečio, žymaus dirigento ir šio festivalio idėjos autoriaus Stasio Domarko 80 metų jubiliejui paminėti. Nepaisant garbingo amžiaus, energingasis jubiliatas pats stojo prie dirigento pulto, tuo publikai suteikdamas pačių geriausių emocijų.
Koncertas „Operetės šventė“ pradėtas ne operete, o tradiciniu festivalio kūriniu – suskambo Plungės publikai puikiai žinoma Mykolo Kleopo Oginskio polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ melodija.
Renginio vedėjas muzikologas profesorius Viktoras Gerulaitis pirmiausia pristatė šventės kaltininką – Plungės krašto sūnų Stasį Domarką, kurio pavardė aukso raidėmis įrašyta ne tik į operetės, bet ir į muzikinio teatro istoriją. Merkelių kaime gimęs Stasys, būdamas dešimties metų, kartu su tėvais išvyko į Klaipėdą, ten baigė muzikos mokyklą, vėliau įstojo į Vilniaus konservatoriją, kurią baigęs, kaip ir brolis Juozas Domarkas, patraukė studijuoti toliau – į Sankt Peterburgo konservatoriją, kur garsiojo Iljos Musino klasėje mokėsi simfoninio dirigavimo.
Dar jam mokantis tuometiniame Leningrade, čia, Lietuvoje, buvo nuspręsta, kad baigęs studijas talentingasis dirigentas stos prie Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiojo dirigento pulto. Taip ir įvyko – 1967-aisiais S. Domarkas atvyko į Kauną, kur prasidėjo jo didžioji draugystė su operete.
Viename interviu S. Domarkas yra sakęs: „Iš anksto žinojau, jog dirbsiu Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, supratau, jog operetės bus mano duona. Pirmasis mano darbas Kaune 1968 metais – buvau metus trukusio Johanno Strausso operetės „Vienos kraujas“ pastatymo dirigentas-statytojas.“ Pasak V. Gerulaičio, ši operetė buvo bene pati populiariausia Lietuvoje, o 2018-aisiais buvo minimas jos pastatymo Kaune 50-metis.
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre S. Domarkas dirbo net 25-erius metus. 1967–1989 m. buvo vyriausiasis šio teatro dirigentas, 1980–1985 m. – direktorius, 1989–1992 m. – dirigentas. Be to, 1970-aisiais Kaune įkūrė kamerinį orkestrą. 1992-aisiais S. Domarkas grįžo į Klaipėdą, kurioje – jau daugiau nei ketvirtį amžiaus. 1993–1995 m. jis buvo vyriausiasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentas, 1995–1998 m. – vyriausiasis dirigentas ir vadovas, 1998–2004 m. – teatro vadovas. 1993 metais jo iniciatyva suburtas Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras. Nuo 1998-ųjų Klaipėdoje vyksta S. Domarko sumanytas simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“.
Na, o plungiškiams labai svarbu, kad šio kraštiečio dėka Plungė nuo 2006 metų turi Tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį – būtent S. Domarkas, paragintas tuometinio Plungiškių draugijos prezidento a. a. dr. Bronislovo Lubio, buvo festivalio, į kurį renkamės jau keturioliktąjį kartą, sumanytojas ir pirmasis jo meno vadovas.
Ilgas ne tik nuveiktų darbų, įgyvendintų sumanymų, bet ir apdovanojimų sąrašas. Daugiau nei penkiasdešimt metų kūrybai atidavęs, ryškų pėdsaką muzikinio teatro istorijoje palikęs, ne tik Lietuvos, bet ir garsiausių Europos teatrų scenose stovėjęs S. Domarkas yra tituluotas Lietuvos nusipelniusiu artistu, Italijos Kalabrijos Redžo miesto Francesco Cilea konservatorijos garbės docentu, Klaipėdos miesto kultūros magistru, iš Prezidento Valdo Adamkaus rankų jis yra gavęs ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžių. Plungė jam suteikė garbės piliečio vardą, Klaipėda už nuopelnus teatro menui – „Padėkos kaukę“. Na, o šiemet maestro tapo pirmuoju Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentu. Kaip yra sakęs pats muzikos korifėjus, visko tiek, kad gal net per daug.
Šeštadienį Plungėje skambėjęs koncertas žaižaravo ypatingu gyvenimo džiaugsmu. Kaip sakė V. Gerulaitis, operetės – linksmi kūriniai, tad ir jas diriguoti gali tik toks puikios nuotaikos ir humoro jausmo nestokojantis maestro kaip S. Domarkas.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrui atliekant ištraukas iš Johanno Strausso, Franzo Leharo ir Imre Kalmano operečių, gerų emocijų tikrai netrūko. Publika jų klausė šypsodamasi ir linguodama į taktą, o palydėjo gausiomis ovacijomis. Scenoje skambėjo savo melodija šampano purslus primenanti operetė „Vienos kraujas“, etaloninė Vienos operetė „Šikšnosparnis“, meilės scenų nestokojančios „Cirko princesė“, „Čardašo karalienė“ ir kitos. O viską vainikavo ypač nuotaikingos „Linksmosios našlės“ melodijos.
Publiką žavėjo ne tik orkestras, choras, bet ir gausus būrys talentingų solistų: Judita Butkytė, Aurimas Raulinavičius, Dalia Kužmarskytė, Rasa Ulteravičiūtė, Mindaugas Rojus, Kęstutis Nevulis, Tadas Jakas, Aurelija Dovydaitienė, Virginijus Pupšys, Artūras Kozlovskis, Rosana Štemanetian, Šarūnas Juškevičius, Stanislovas Rezgevičius, Vytautas Virganavičius, Viačeslavas Tarasovas.
Pasibaigus koncertui, dėmesio ir vėl sulaukė šventės kaltininkas. „Istorijai esame dėkingi už tai, kad Plungei dovanojo kunigaikščius Oginskius, Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir, žinoma, Juozą ir Stasį Domarkus. Juk jei ne Jūs, maestro, kažin ar mes šiandien čia sėdėtume. Jūs – šio festivalio krikštatėvis. Jūsų metai – tik skaičiai, nes, kai pažiūri, – esat toks gražus ir gyvybingas“, – kreipdamasi į jubiliatą kalbėjo Plungiškių draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė. Laikydamas glėbį gėlių, pats sukaktuvininkas buvo kuklus: „Nėra čia jokių ypatingų jubiliejų, yra tik operetė – žanras, kuris mane lydėjo visą gyvenimą. Ačiū, plungiškiai, kad ir jūs ją pamilote.“
Kitas festivalio koncertas – šeštadienį 16 val. Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Klausysimės kamerinio orkestro iš Italijos „I solisti aquilani“.
