
Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai vyksta nuo liepos pirmosios ir truks dvylika dienų. Tikintieji atkeliauja į šią nuo seno šventą vietą dvasiškai apsivalyti, prašo Dievo sveikatos, ramybės. Neretam poreikį kasmet nueiti Kryžiaus kelią (vadinamuosius kalnus) įskiepija tėvai.
Saulėta diena. Tik įvažiavus į miestelį, pasitinka besišypsantys berniokai, mojuojantys rankomis ir taip kviečiantys sukti į kiemą, palikti transporto priemonę, žinoma, už tam tikrą mokestį. Pačiame miestelyje jaučiamas didesnis žmonių antplūdis nei kasdien. Kas valgo ledus, smalsiai apžiūrinėja turgelyje prekes, kas prie bažnyčios meldžiasi ar lūkuriuoja, kol susidarys einančiųjų Kryžiaus kelią grupelė. Liepos antroji – maldų už medicinos darbuotojus bei ligonius diena.
Prie prekystalio apžiūrinėjanti prekes ponia Antanina iš Klaipėdos sakė, kad Žemaičių Kalvarijoje lankosi ne pirmą kartą, tačiau Kryžiaus kelio šįkart dar nėjo, tik ruošiasi. Paklausta, kaip vertina aukščiausių bažnyčios vadovų sprendimą neleisti nešti Jo Ekscelencijos Algirdo Brazausko palaikų į arkikatedrą, vienareikšmiškai sakė, kad pasielgta negerai: „Ar kas būtų bloga nutikę, juolab kad amžinatilsis grąžino ją. Juk ir Šventajame Rašte parašyta, kad reikia atleisti, nė vieno nėra be nuodėmės.“ Jai pritarė ir dešimt metų atlaiduose prekiaujanti ponia Elena iš Panevėžio rajono. Tokia nuomonė ir pono Stanislovo iš Plungės rajono Pūčkorių kaimo: „Negerai pasielgė, žmogus daug dirbo, parūpino, kad arkikatedros stogas būtų užklotas. Manau, aukščiausi bažnyčios vadovai turėjo nusileisti.“ Garbaus amžiaus vyras į atlaidus atvyksta nuo šešerių metų.
Prekyba šiemet, lyginant su ankstesniais metais, kiek prastesnė, daugiausia perka mažųjų taip mėgstamus saldainius iš cukraus, kurių vidutinė kaina nuo pusės iki penkių litų. Kad šiemet daugiau perka saldumynų nei kryželių ar rožančių, sakė ir Sandra iš Mažeikių, prekiaujanti jau aštuonerius metus. O pas ponią Rimą iš Kauno, atvirkščiai, – daugiau maldynėlių ir kryželių.
Pilna čia ir vargstančių, ranką atkišusių ir prašančių išmaldos bėdžių. Prie bažnyčios vartų su rožančiumi besimeldžiantis pusamžis Romualdas iš Kauno sako gaunantis 324 litų pašalpą, pragyventi sunku, tad tenka prašyti išmaldos. Kasmet į Žemaičių Kalvariją, Pivašiūnų ir Šiluvos atlaidus vykstantis vyriškis sakosi negeriantis ir nerūkantis.
Pagrindinis Didžiųjų atlaidų tikslas – Kryžiaus kelias. Teko girdėti, kad kone 4,5 km ilgio. Einant šį Kristaus kančios apmąstymo kelią, reikia aplankyti devyniolika koplyčių, spėjama, statytų dar 1640 m., kuriose įrengta dvidešimt vietų (septintojoje koplyčioje – dvi vietos).
Dvasios susikaupimo kelią vieni eina su dideliu būriu žmonių, kiti – mažomis grupelėmis ar net po vieną. Sutinkame grįžtančią trijulę – mažeikiškių šeimą: Rinutę, Ingridą ir Gintautą. Ne pirmą kartą atliekanti šį ritualą šeima sakė gerai žinanti visą kelią ir užtrukusi apie dvi valandas.
Nespėjusieji aplankyti Kryžiaus kelio šiemet dar turi galimybę tai padaryti.