Jau ketvirtus metus šeimos klinikoje „Inesa“ dirbantis gydytojas psichiatras Evaldas Prišmontas – plungiškiams puikiai žinomas, savo darbą gerai išmanantis specialistas. Nemenką profesinės veiklos patirtį turintis medikas tvirtina, kad viena didžiausių jo pacientų rykščių – priklausomybės. Jaunimo – nuo narkotikų, vyresniųjų – nuo alkoholio, senjorų – nuo raminamųjų vaistų.
Vietoj chirurgo – psichiatras
Plungiškis E. Prišmontas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rezidentūros studijas baigė 2016-aisiais. Gavęs diplomą, jis grįžo į gimtąją Plungę ir nuo tada klinikoje „Inesa“ dirba gydytoju psichiatru.
Paklaustas, kodėl rinkosi būtent psichiatriją, jis atsakė: „Kai stojau, maniau, kad būsiu chirurgas. Bet, gavęs medicinos gydytojo diplomą, supratau, kad teks rinktis kitą specialybę. Mat chirurgui tenka daug stovėti, o man tai sudėtinga, nes sportuodamas esu patyręs ne vieną nugaros traumą.“ Kita įdomi specialybė jam atrodė psichiatrija, kurios mokytis teko ketverius metus.
E. Prišmontas džiaugiasi studijavęs būtent LSMU, turinčiame labai gerą mokymo ir praktikos bazę, padedančią parengti gerus psichiatrijos specialistus. „Mus siuntė visur – į ligonines, priklausomybių centrus, pas teismo medicinos ekspertus. Taigi patirtį rinkausi iš visur, kur tik galėjau“, – pasakojo gydytojas.
Rykštė –
priklausomybės
Kalbėdamas apie dabartinę savo veiklą, medikas neslėpė, kad didžiausia šių dienų problema – priklausomybės. „Nors tendencijos gerėja – Lietuva lyg ir nebėra lyderė neigiama prasme, bet problemų dar daug, – sakė E. Prišmontas. – Tiesa, jos tokios, kurioms išspręsti reikalingas laikas. Juolab kad įvairių bėdų turi ne tik jauni žmonės, bet ir senjorai, o daugiausia – senjorės, kurių priklausomybės – įsisenėjusios.“
Pastarasis gydytojo teiginys gerokai nustebino. Kokių gi priklausomybių gali turėti senyvo amžiaus moterys? „Juk nepatikėsit, bet močiutės yra didesnės narkomanės nei jauni jų anūkai. O priklausomos jos nuo raminamųjų, kuriuos vartoja dešimtmečius. Atrodo viskas taip nekaltai – tabletė dėl ramesnio miego. Bet iš tikrųjų tai nėra nekalta – po pusmečio išsivysto priklausomybė“, – aiškino medikas.
Pasak A. Prišmonto, raminamieji – krizių sprendimo vaistai. Kadangi krizės negali tęstis dešimtmečius, tai ir vaistai turi būti skiriami ne ilgiau nei dviem mėnesiams. Raminamieji preparatai ne gydo, o tik slopina simptomus. „Taip, žmonėms patinka greiti problemų sprendimo būdai. Juokaudamas pasakysiu: jei depresija sergantis žmogus nori greitai jaustis gerai, veiksmingiausia būtų gydyti kokainu. Jis iškart taps laimingas, bet ar ilgam?“ – klausimą kėlė gydytojas. Jo teigimu, psichikos sveikatos problemos neatsiranda per vieną dieną, tad ir greito gijimo nėra.
E. Prišmonto pacientai – labai skirtingo amžiaus žmonės, kurių nemažą dalį, kaip jau minėjome, sudaro priklausantieji nuo raminamųjų vaistų: „Po pusmečio tų vaistų poveikis nebėra toks, koks turėtų būti. Bet žmonės tampa nuo jų priklausomi, todėl prašo, o kartais net reikalauja, kad išrašyčiau. Mat jei nebevartoja, pradeda kamuoti ne tik nemiga, bet ir nerimas, drebulys, širdies virpesiai ir taip toliau. Tokiems žmonėms tikrai yra galimybių padėti, jei tik jie patys to nori. O kai atsikrato priklausomybės ir pasijunta geriau, visi kelia tą patį klausimą: kur aš buvau tuos dešimt ar dvidešimt metų?“
Būtina kreiptis pagalbos
Gydytojo tvirtinimu, visi mes patiriame stresą, susiduriame su problemomis, netektimis ir t. t. Tačiau esame skirtingi, todėl vieni to streso gali pakelti daugiau, kiti mažiau. Tad pajutus, kad atsiranda bėdų dėl psichikos sveikatos, labai svarbu nieko nelaukiant kreiptis į gydytoją. Medikas sako: „Kartais žmogui pakanka pailsėti, paatostogauti ir viskas atslūgsta, bet jei nebeįmanoma dirbti, jei griūva santykiai, gyvenimas tampa nebemielas, bandymas išlaukti nebepadės. Reikia kreiptis į gydytoją, juolab kad šiais laikais tai nebėra nei gėda, nei negarbė. Kreipdamiesi tikrai nieko neprarasite. Tik atrasite – kokybiškesnį gyvenimą.“
Pasak E. Prišmonto, psichiatrijos mokslas šiais laikais toli pažengęs ir novatoriškas. Vienintelė problema – gydytojų trūkumas. Ypač – mažesniuose miestuose. Bet gerai bent tai, kad gydytoją psichiatrą pacientas gali rinktis savo nuožiūra – nebūtina kreiptis į tos įstaigos, kurioje esi prisirašęs, specialistą, galima ir į kitos, svarbu – toje pačioje savivaldybėje. Be to, ir šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas.
Gydytojas psichiatras Evaldas Prišmontas, kaip minėjome, dirba šeimos klinikoje „Inesa“ (J. Tumo-Vaižganto g. 114, Plungė). Pacientus priima kasdien (skirtingomis darbo valandomis). Būtina išankstinė registracija, tel. (8 448) 58810.
Užs. Nr. S-278
