Du mėnesiai praleisti Pietų Korėjos sostinėje Seule, po trumpos pertraukos – skrydis į egzotiškąjį Honkongą. Tai vos per gerą pusmetį patyrė Platelių gimnazijos moksleivė Viltė Valančiūtė. Aštuoniolikmetė šiuo metu yra pasirašiusi kontraktą su modelių agentūra. Ši sutartis ir atvėrė simpatiškai žemaitei duris į platųjį pasaulį. Neįtikėtina, bet, pasirodo, gyvenimas gali pasikeisti akimirksniu neturint net minties apie naujus posūkius jame.
Netikėtas pasiūlymas
Plateliškės V. Valančiūtės pažintis su modelių agentūra „Baltic model managment“ prasidėjo lyg smagus nuotykis. Vieną praėjusių metų rugpjūčio dieną ji su mama viešėjo pas močiutę Vydmantuose, o kadangi nuo jų jūra – vos už kelių kilometrų, nusprendė nepraleisti progos aplankyti ir Palangą. „Vaikštinėjome J. Basanavičiaus gatve. Žingsniuojant palei tiltą, prie mūsų priėjusi moteris pasakė, jog, ko gero, mes atėjome ten, kur ir reikėjo. Esą pamačiusi ilgas mano kojas suprato, kad ieškome būtent jų, tai yra modelių atrankos“, – įvykį, pakeitusį jos, nedidelio miestelio gimnazistės, gyvenimą, prisimena Viltė.
Išdrįsusi atsiliepti į kvietimą dalyvauti atrankoje Viltė ir ten neliko nepastebėta. Puikius fizinius duomenis turinti graži mergina komisijai pasirodė tinkama modelio darbui – gavo kvietimą atvykti į Vilnių, į čia vykstančius fotografavimo testus. „Visada buvau liekna. Visi aplinkui tik ir sakydavo, kad reikia daugiau valgyti, nes atseit „perlūšiu“, bet aš niekada savęs maistu neribojau, valgau, ką noriu ir kada noriu. Čia turbūt genai tokie mano“, – apie savo kūno sudėjimą atsiliepia Viltė. Mergina išties gražiai nuaugusi, tad nieko nuostabaus, jog modelių agentūra panoro su ja bendradarbiauti.
Po kurio laiko nuvykusi į sostinę V. Valančiūtė dalyvavo keliuose fotografavimo testuose: modeliui, ypač pradedančiajam, būtina turėti savo nuotraukų paketą. Galiausiai su agentūra pasirašė dvejus metus (kol kas) galiojantį kontraktą. Taigi vartai į mados pasaulį atsivėrė.
Pirmoji išvyka – už 7 tūkstančių kilometrų
2018-ųjų vasaros pabaigoje prasidėjusi avantiūra pagreitį įgavo šių metų kovą: Viltė gavo kvietimą atvykti į Pietų Korėją, į šios šalies sostinę Seulą! Tada ir atėjo metas apsispręsti – vykti ar ne. Kaip bebūtų, Seulas – ne Europa, o Pietų Korėja – už bene 7 tūkstančių kilometrų esanti gana egzotiška šalis. „Tačiau aš visada šeimoje buvau ta, kuri skatina išbandyti ką nors naujo, kažką daryti, kažko siekti. Aišku, tėvai labai jaudinosi, bet kadangi buvau jau pilnametė, viskas vyko kur kas paprasčiau“, – sako mergina ir priduria, jog neverta dėl visuomenėje vis dar vyraujančių stereotipų, susijusių su modelio darbu, atsisakyti atsiradusios galimybės.
„Kai viską darai protingai, savęs varžyti neverta“, – mano Viltė. Aišku, iš pradžių baimės akys gal ir buvo plačios, tačiau, pirmoms emocijoms nurimus ir pradėjus dėlioti visus „už“ ir „prieš“, pliusų suskaičiuota daugiau. Tuo labiau kad ir laikas buvo tinkamas. „Vienuolikta klasė, galvoju, nieko neprarasiu, pasiimsiu į kelionę knygų. Vydmantiškė močiutė, priešingai, sakė: neimk tų knygų – juk ne mokytis važiuoji“, – su šypsena dabar prisimena Viltė.
Manantys, jog kelionėje Viltė visur buvo lydima ir už ją viskas buvo nuspręsta, parodyta, labai klysta. Nors visos išlaidos ir buvo apmokėtos, iki galutinio tikslo merginai reikėjo nusigauti pačiai. Dešimt valandų trukęs skrydis lėktuvu iki Seulo, vėliau važiavimas autobusu iki galutinės stotelės – gana nemažas iššūkis jai, merginai, iki tol vienai nekeliavusiai po svečias šalis. Tačiau su viskuo susidorota puikiai, nors streso, o ir slaptų ašarų, pasitaikė.
Įsikūrus nurodytuose apartamentuose, netrukus prasidėjo ir darbas: kasdien po keletą valandų trunkantys „kastingai“, kur suktis reikia greitai – nurodyti grafikai ten dirbantiems modeliams labai griežti ir tikslūs. „Turi greitai papozuoti, kartais viskas vyksta kaip konvejeris, o kartais, atrodo, ilgai krapštinėjasi, kol padaro norimą kadrą, – apie modelio darbą pasakoja plateliškė. – Aštuonias valandas persirenginėji ir šypsaisi, nieko kito neveiki. Teko su vienu brazilu reklamuoti ausines. Kūrėme reklamą, reikėjo apsimesti, kad mums linksma, nes juk kopiame į kalnus. Kažkelintą kartą kartojant tą patį kadrą pasidarydavo ir juokinga, pagalvodavau, ką aš čia darau.“
Po poros mėnesių darbo sugrįžusi į Platelius V. Valančiūtė čia neužsibuvo. Parvykusi gegužės 5 dieną į namus, jau liepos 7 dieną mergina buvo… Kinijoje! „Močiutės vis dėlto nepaklausiau ir įsidėjau keletą knygų“, – juokiasi Viltė. Atsiradus laisvai minutei „modeliaudama“ ji stengėsi nenutolti nuo mokslų, žinojo, jog grįžus teks išmokti praleistas temas mokykloje. Mergina sakė už palaikymą esanti labai dėkinga Platelių gimnazijai. Mokytojai ne stabdė, bet priešingai – skatino išvykti ir pamatyti pasaulį.
Viltė yra gera mokinė, todėl modelio darbas jai netrukdė pasivyti bendramokslius. Parvykusi iš Seulo mergina turėjo greitai suktis su atsiskaitymais, kad galėtų ruoštis kitam skrydžiui.
Egzotiškasis Honkongas
Honkongas, miestas-valstybė, iš Viltės pareikalavo didelio susikaupimo ir blaivaus proto vertinant situacijas, pasitikėjimo savimi, nes nuvykti iki reikiamos vietos nebuvo taip paprasta. Pakeliui į šį miestą laukė persėdimas Maskvoje. Čia turėjo luktelėti šešias valandas iki kito skrydžio. Gerai, kad per tą laiką plateliškė susipažino su dar dviem modeliais iš Lietuvos, kurios, pasirodo, taip pat skrido į Kiniją, bet į kitus miestus.
Nusileidus Kinijoje Viltei teko savarankiškai, tik turint lapelyje užrašytą konkretų adresą, pasiekti tikslą. „Truputį „paplavinėjau“. Perėjus patikrą, reikėjo susirasti taksi, sekėsi sunkiai. Žmonių – milijonas! Beje, kinai labai nemandagūs, angliškai nekalba, tik gestais, niekas nežino to man reikiamo adreso, o dar oras labai kaitrus buvo. Tuo metu galvojau, kad nesąmonė čia visiška, tuo labiau kad ir telefonu, kol neįsigyji ten specialios kortelės, negali naudotis. Galiausiai vienoje įstaigoje parodžiau lapelį su adresu, tai ten nukreipė daugmaž kur turėčiau eiti. Visada galvojau, kad, kaip bebūtų, vis tiek atsidursiu ten, kur turiu būti. Optimizmas tokiose situacijose būtinas. Taip ir buvo. Modeliams skirtuose apartamentuose susipažinau su dviem lenkėmis“, – prisimena pirmąją pažintį su Honkongu V. Valančiūtė.
Konkurencijos nejuto
Plateliškė džiaugiasi, kad jai abi kelionės buvo sėkmingos, kadangi be darbo neteko būti. „Tai, kad išvykai, dar nereiškia, kad visi finansiniai lūkesčiai išsipildys, nes niekada negali žinoti, ko tuo metu reikia rinkai, gal netiks tavo plaukų spalva ir pan. Man pasisekė, užsakymų netrūko“, – sako mergina. Viltei teko demonstruoti vestuvines sukneles, būti „online“ modeliu (kai rūbai pristatomi interneto erdvėje), prisidėti prie įvairių reklamų kūrimo.
Viltė nebuvo vienintelė lietuvė tarp ten buvusių modelių. Su viena mergaite iš Prienų labai susidraugavo ir dabar su ja palaiko ryšį. Pasak gimnazistės, konkurencijos tarp modelių ji nejautusi, priešingai, viena kitą jos palaikydavo, esant reikalui ir paguosdavo: jokia paslaptis, jog būnant toli nuo namų ne kartą apimdavo nostalgija, reikėdavo ir išsiverkti. Įdomu tai, kad europietės merginos ten jautėsi lyg kokios žvaigždės. „Būdavo, išeiname į miestą, tai mus ima fotografuoti arba sustoja ir įkyriai žiūri“, – prisimena pašnekovė.
Įdomi patirtis
Šiandien Viltė sako, jog galbūt norėtų sugrįžti dar kartą ir į Pietų Korėją, ir į Kiniją, tačiau pasilikti ten ilgam, o tuo labiau gyventi nenorėtų. „Grįžęs namo vis dėlto supranti, kaip gerai mes gyvename. Honkonge nežmoniška temperatūra, žmonių masės, didžiulė smarvė, bet kada gali būti apspjautas, nes kažkodėl kinai labai spjaudosi“, – įspūdžiais iš tos šalies dalijasi plateliškė. Tarp jos pastebėtų keistenybių – ir labai rūkantys žmonės, vyrai su ilgais ir ne itin švariais nagais, vištienos dievinimas. „Ten net vištų nagus džiovina, paskui gliaudo kaip saulėgrąžas. Aš buvau nusprendusi du mėnesius būti vegetare arba stengėmės ieškoti europietiškų restoranų, jei jau labai pasiilgdavome įprasto maisto“, – pasakoja Viltė.
Ką dar, išskyrus finansinę naudą, duoda modelio darbas? Pasak V. Valančiūtės, visų pirma – savarankiškumo, gebėjimo planuoti savo laiką, aišku, didelės atsakomybės ir pasitikėjimo savimi. Prasiplečia ir akiratis. Būnant kelionėse atėjo suvokimas, jog ne viskas yra išmokstama mokyklose. „Tokiose kelionėse būtinas atsargumas. Kadangi tėvai nuo mažens įskiepijo tinkamas vertybes, turimas požiūris ir nusiteikimas padėjo visose situacijose“, – aiškina mergina.
Modelio darbas – artimiausiuose planuose
Viltė užsimena, jog pastarieji metai jai buvo lyg kažkoks kosmosas, kur daug veiksmo, pokyčių, neišbandytų dalykų. Mergina neslepia, jog visa tai greičiausiai turės įtakos jos artimiausiems planams. Kadangi šie metai mokykloje – paskutinieji, gimnazistės pasirinkimas yra kol kas susilaikyti nuo agentūros pasiūlymų vykti į svečias šalis. „Dabar norisi pabaigti mokyklą. Kol būsiu dvyliktoje klasėje, naudosiuosi proga modeliu pabūti tik čia, Lietuvoje“, – dėsto gimnazistė. Kai rankose bus atestatas, tada vėl Viltė išskleis sparnus: bent jau metus pakeliaus, dirbs kaip modelis.
„Universitetai tikrai nepabėgs. Noriu studijuoti teisę, nes ši sritis visada mane traukė. Tikrai nemanau, kad norėčiau ilgą laiką dirbti modeliu ir iš to užsidirbti duoną, tačiau pabandyti, kol esu jauna, kodėl ne? Nors po šių dviejų kelionių mano gyvenime niekas pernelyg nepasikeitė, išbandyti save buvo verta. Jei tokia galimybė pasitaikytų kam, nedvejokite, išdrįskite. Jei mergina turi sveiko proto, tai nieko blogo ir nenutiks. Išvykdama nerimaujantiems artimiesiems pasakiau, kad viskas bus gerai. Taip ir buvo. Aišku, gal prie sėkmės prisidėjo ir prieš kelionę tėčio įduotas rožinis“, – laiminga šypsosi V. Valančiūtė.
Kol kas jaunosios plateliškės laukia pasirodymai ant mūsų šalies podiumų: spalio 12-ąją prasidės madų savaitė Klaipėdoje, vėliau pasirodymai laukia Vilniuje.
