Antradienį Plungės rajono apylinkės teisme net kelias valandas buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Rietavo savivaldybės Sauslaukio kaimo gyventoja Vida Pocienė (g. 1986 m.) kaltinama vagyste ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Jauna dviejų vaikų mama sumušė Rietavo savivaldybės Budrikių kaimo gyventoją V. Ž.
Vagystę įkvėpė muštynės
V. Pocienė kaltinama 2008-ųjų rugpjūtį iš prie jos namų stovėjusio automobilio pavogusi du mobiliuosius telefonus, kroviklį, šiek tiek pinigų. Pavogtieji daiktai priklausė pas V. Pocienę besisvečiavusiai jos draugei ir dar vienai tądien Pocių namus aplankiusiai moteriai.
Dėl šios nusikalstamos veikos teisiamajai byla anksčiau jau buvusi nutraukta abiem pusėms susitaikius, bet kadangi V. Pocienė ir vėl nusižengė įstatymams, byla jos atžvilgiu atnaujinta. Teisiamoji savo kaltę teisme teigė pripažįstanti tik iš dalies, nepaisant to, kad byla jai buvusi nutraukta, kai pati viską prisipažino. Teisėjai pasiteiravus, kodėl gi dabar teisiamoji savo kaltę staiga ėmė neigti, ši atsakė prisipažinusi tik tam, kad nutrauktų bylą: „Visi mane puolė, nebebuvo kur dingt…“
Teisme ji pasakojo, kad tą minėtos vagystės dieną į namus atvažiavo jai nepažįstami moteris ir vyriškis, esą jos vyro draugai. Tuo metu pas V. Pocienę į svečius buvo užėjusi draugė, jiedvi kartu gėrė kavą, sidrą. Anot kaltinamosios, atvažiavusiajai kažkuo labai nepatiko V. Pocienės draugė, tad neilgai trukus moteriškės puolė muštis… Per užvirusią košę V. Pocienė išdaužė kieme stovėjusio atvykėlių automobilio langą – esą todėl, kad atvykusi moteris viduje pradėjo smaugtis saugos diržu.
Stropioji sargybinė
Žodžiu, trumpai tariant, po praūžusio balagano V. Pocienė surinko aplinkui išmėtytus daiktus (t. y. telefonus ir kt.) bei sunešė į vidų. Taip teisinosi pasielgusi, kad daiktus pasaugotų, o ne pavogtų, kaip jai inkriminuojama. Tačiau automobilyje besismaugusi moteris nemanė, kad V. Pocienė tokia jau puiki sargybinė, nes kitą dieną pas ją atvyko su policijos pareigūnais.
Neprašyta viešnia
Kitą nusikalstamą veiką kaltinamoji įtariama padariusi pernai sausį. Tuomet Rietavo savivaldybės Laužų kaime moteris sužalojo V. Ž., apipildama šią karštu vandeniu, o kiek vėliau ją dar gerokai aptrankė, panaudodama ir kojas, ir rankas. Nukentėjusiajai pripažintas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamoji teismui pasakojo, kad tądien į jos namus atėjusi neblaivi V. Ž. ir ėmusi prašyti pinigų. Moterys apsibarė, tačiau į atlapus viena kitai nekibo. Po kiek laiko V. Pocienė ir dar keletas žmonių susiruošė vykti į jos uošvienės namus Laužų kaime, nusprendė namo parvežti ir užsukusią viešnią, tačiau ši esą kažkodėl prie savo namų Budrikių kaime neišlipusi.
Karvei nepatiko neblaivi melžėja
Kaip sakė V. Pocienė, atvykus į jos uošvienės namus, ji pati nuėjusi kasti sniego, o V. Ž. nužygiavo į tvartą melžti karvės. Gyvulys svetimos ir išgėrusios melžėjos neprisileido – paspyrė kibirą, ir pati melžėja, anot kaltinamosios, „atsigulė po karve“.
Teisiamoji dėstė po to namuose plovusis rankas, kai kažkurią akimirką prie jos pripuolė rėkdama įsiutusi V. Ž.: „Ką tu padarei?!“ Anot kaltinamosios, V. Ž. ant galvos buvo kažkas panašaus į putas ar kefyrą. Pastaroji esą puolė V. Pocienei į atlapus, ėmė stumdyti ir tampyti rūbus, griebė už pečių, tad, pajutusi pavojų, V. Pocienė nusprendė gintis: puoduku pasėmė karšto vandens iš katilo ir šliūkštelėjo V. Ž. į veidą. Kaltinamoji dievagojosi nežinojusi, kad vanduo karštas, ir pylė esą dėl to, kad „nuplautų tas grietines ar putas“.
Rytmetinės muštynės
Kitą rytą kaltinamoji nusprendė nueiti pas V. Ž. į Budrikių kaimą išsiaiškinti ir esą šiai pasakyti, kad atsiimtų pas uošvienę paliktus daiktus. Tačiau čia moterys vėl susibarė. Anot V. Pocienės, V. Ž. jai puolė tąsyti plaukus, tad ji irgi nusprendė nelikti skolinga – gerokai aptalžė rankomis ir kojomis.
Per kaltinamosios pasakojimą tylėti negalėjusi ir vis ką pakomentuodavusi V. Ž. pasakojo kiek kitokią nelabai gražios istorijos versiją. Anot jos, ji į V. Pocienės namus atėjusi atsiimti 100 litų skolos, bent jau, kaip sakė, paprašyti kelių litų cigarečių pakeliui. Kelis litus gavo, tačiau likusių pinigų V. Pocienė negrąžino. Tuo metu esą pas kaltinamąją namie buvo geriama, tad V. Ž. mestelėjusi: „O kur kiti pinigai? Gert tai turi iš ko“. Anot nukentėjusiosios, matyt, V. Pocienei šie žodžiai labai nepatiko, tad apsipyko.
Basa per sniegą
O Budrikiuose nukentėjusioji sakėsi neišlipusi, nes jos neišleido, esą liepė važiuoti pas V. Pocienės uošvienę karvių melžti. Taip ji ir padarė. Kaip žinome, melžimo procesas ėjosi nekaip, tad V. Ž. parėjo į trobą, kur ją esą putomis barzdai skusti apipurškė V. Pocienė. Nukentėjusioji tvirtino, kad kaltinamoji norėjo ją prievarta laikyti uošvienės namuose, tad ji galiausiai basa (batus esą paėmė V. Pocienė) iš ten pabėgusi. V. Ž. taip pat teigė, kad V. Pocienė iš jos pagrobė telefoną ir laikrodį.
Teisme liudijusieji nieko konkretaus nepapasakojo, tik teigė, kad į Pocių namus prisistačiusi V. Ž. buvusi labai neblaivi, pačių muštynių nematė niekas. Tik jos sugyventinis sakė, kad muštynių naktį jai paskambinusi V. Pocienė gailėjosi gal per stipriai sumušusi V. Ž. Sumušimai buvę tikrai nemenki, mat ir pats sugyventinis savo draugės nebepažinęs.
Po ilgo ir varginančio posėdžio byla vis dėlto nebaigta nagrinėti. Nuspręsta į teismą iškviesti dar dvi liudytojas, daugiau laiko prašė ir kaltinamosios advokatė.
