Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskelbė Lietuvos savivaldybių indeksą. Rietavo savivaldybė užima 9–12 vietą tarp mažųjų savivaldybių. Geriausiai vertinama transporto sritis, prasčiausiai – turto valdymas.
LLRI vertina savivaldybes pagal tris svarbiausius kriterijus – gerovės žmogui sukūrimą, palankios aplinkos investuotojams sudarymą ir gebėjimą tinkamai organizuoti savivaldą.
Rietavo savivaldybė už gerų sąlygų gyventi žmonėms sudarymą įvertinta 69 balais, už palankių aplinkybių sukūrimą investuotojams – 53 balais, už valdymą – 52 balais.
Rietave daugėjo investicijų, tiek tiesioginių užsienio, tiek materialinių.
2017 m., palyginti su 2016 m., materialinių investicijų kiekis išaugo 73,9 proc. – nuo 7,1 mln. iki 12,3 mln. eurų. Jų vienam gyventojui teko 1 617 eurų (vidurkis kitose mažose savivaldybėse – 1 432 eurai).
Tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui teko 683 eurai (vidurkis – 1 251 euras). Nors jų vis dar mažoka, gerai yra tai, kad tiesioginės užsienio investicijos padidėjo nuo anksčiau buvusių 0,01 mln. iki 5,2 mln. Tai buvo didžiausias augimas tarp visų aplinkinių savivaldybių.
Neblogi ir ekonominio aktyvumo rodikliai – tūkstančiui gyventojų teko 25 veikiantys ūkio subjektai ir 70,7 verslo liudijimo (Plungės r. sav. – 39,3, Klaipėdos r. sav. – 46,9, Telšių r. sav. – 25,6, Šilalės r. sav. – 33,2) .
Nors verslo liudijimų ir buvo išduota sąlyginai daug, nedarbo lygis vis dėlto išaugo nuo 6,5 proc. iki 7,4 proc. Augimas siekė 0,9 proc., kai mažosiose savivaldybėse šis rodiklis vidutiniškai šoktelėjo tik 0,4 proc. Ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių didėjo nuo 22,7 proc. 2017 m. iki 27,7 proc. 2018 m., nors minėtas rodiklis mažosiose savivaldybėse net mažėjo – vidutiniškai 0,2 proc.
Maksimalius įvertinimus Rietavo savivaldybė gavo transporto srityje. Transportas 100 balų įvertintas, nes viešieji konkursai buvo skelbti visiems viešojo transporto maršrutams, o paslaugas teikė privatūs vežėjai.
Lyginant su aplinkinėmis savivaldybėmis, rietaviškiams išlaikyti valdymo aparatą atsieina nepigiai, nes gyventojų nedaug. Esame maži savo dydžiu ir gyventojų skaičiumi, o Savivaldybės administracija palyginti didelė – tūkstančiui gyventojų teko 12,5 darbuotojo (vidurkis – 7,6). Klaipėdos rajono savivaldybėje tūkstančiui gyventojų tenka 5,5 administracijos darbuotojo, Plungės – 6,6, Telšių –7,3, Šilalės – 8,7.
Teigiama tai, kad Rietave toliau mažėjo neišnagrinėtų gyventojų prašymų dalis. 2017 m. jų neišnagrinėta maždaug 5 proc., o 2018 m. – tik 1,5 proc., nors tai vis dar daugiau nei vidutiniškai (0,7 proc.).
Aukštesni nei vidutiniai balai gauti sveikatos ir socialinės rūpybos (66) bei investicijų ir plėtros (56) srityse. Komunalinis ūkis įvertintas 65 balais. Prasčiau nei vidutiniškai įvertintos švietimo (52), mokesčių (47), biudžeto, turto valdymo (45), administracijos sritys (65).
Bendra apžvalga
Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiais metais lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajonas. Antrasis – Kauno rajonas, trečiąją ir ketvirtąją vietas dalijasi Druskininkų ir Mažeikių rajono savivaldybės.
Pasak LLRI, Lietuvos savivaldybių indeksas atskleidžia nerimą keliančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-iose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26-iose didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54-iose savivaldybėse.
Ekspertai pastebi, kad dauguma atsiliekančių ir indekso lentelės pabaigoje nuolat esančių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingi pavyzdžiai. Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangoje, Panevėžio rajone ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.
