Kauno arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui spalio 5-ąją Vatikane suteiktas kardinolo titulas. S. Tamkevičius tapo ketvirtuoju lietuvių kardinolu per visą istoriją. Kad trylika Romos Katalikų Bažnyčios dvasininkų taps kardinolais, popiežius Pranciškus buvo paskelbęs dar prieš mėnesį.
Stebėjusieji iškilmingas apeigas per Lietuvos televiziją matė, kad, teikdamas skiriamuosius kardinolo simbolius S. Tamkevičiui, Šventasis Tėvas kiek ilgiau su juo pasikalbėjo, net susigraudino. Galbūt prisiminė itin jautrias savo vizito Vilniuje akimirkas, kai su S. Tamkevičiumi lankėsi buvusiuose KGB rūmuose. Čia paskirtasis kardinolas buvo kalinamas suėmimo metu. Kalėjime jis patyrė labai sunkių akimirkų, tardymai truko mėnesių mėnesius. „Mano paskyrimas kardinolu, manau, – ne tik manęs įvertinimas. Popiežius įvertino visus, kurie 50 metų ėjo kryžiaus kelią, kurie nukentėjo“, – sakė S. Tamkevičius.
Pagrindinė kardinolų kolegijos funkcija – ne tik būti Šventojo Tėvo patarėjais, bet ir ateityje rinkti naują Bažnyčios vadovą. Tačiau popiežių renkančioje konklavoje gali dalyvauti tik kardinolai, popiežiaus mirties dieną neperžengę 80 metų amžiaus ribos. S. Tamkevičiui lapkričio mėnesį sueis 81 metai, tad konklavoje jis negalės dalyvauti.
S. Tamkevičius 1962 metais baigė Kauno kunigų seminariją. Tų pačių metų balandžio 16 dieną vyskupo P. Maželio buvo įšventintas kunigu. Tarnavo vikaru Alytuje, Lazdijuose, Kudirkos Naumiestyje, Prienuose ir Simne. 1968 metais įstojo į Jėzaus draugiją (Jėzuitų ordiną). 1969-aisiais už akciją dėl Kauno kunigų seminarijos sovietų valdžiai uždraudus eiti kunigo pareigas, metus dirbo gamykloje ir melioracijoje.
1971 metų gruodžio mėnesį S. Tamkevičiaus ir kitų aktyvių kunigų dėka buvo parengtas Tikinčiųjų memorandumas, skirtas komunistų partijos generaliniam sekretoriui L. Brežnevui. Dokumente surašyti reikšmingiausi to meto Bažnyčios persekiojimo faktai: vyskupų Julijono Steponavičiaus ir Vincento Sladkevičiaus tremtis, kunigų J. Zdebskio ir P. Bubnio įkalinimas, Kunigų seminarijos veiklos varžymai ir kiti tikinčiųjų persekiojimo faktai. Šį memorandumą per trumpą laiką pasirašė 17 000 Lietuvos tikinčiųjų.
Dirbdamas Simne, 1972 metais kunigas S. Tamkevičius pradėjo leisti pogrindinį leidinį – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, kurią redagavo 11 metų, iki pat suėmimo ir įkalinimo 1983-iaisiais. Per tą laikotarpį leidėjai ir bendradarbiai sugebėjo parengti ir išleisti 51 „Kronikos“ numerį.
Prisimindamas „Kronikos“ atsiradimo istoriją, S. Tamkevičius pasakoja, kad tuo metu buvo labai reikalingas leidinys, kuris žadintų tautinį, o ypač religinį sąmoningumą, atspindėtų katalikų gyvenimo problemas. Mintį dėl leidinio reikalingumo palaikė dauguma kunigų, ypač kunigas Juozas Zdebskis.
Susirinkus drąsių bendraminčių būreliui, rašomąja mašinėle spausdinta „Kronika“ skelbė apie katalikų persekiojimą ir diskriminaciją Lietuvoje, tikinčiųjų gyvenimą kitose sovietinėse respublikose, informavo pasaulio visuomenę apie tikrąją Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį Lietuvoje. Pradžioje leidinys būdavo vežamas į Maskvą, iš ten rusų disidentų, tarp kurių buvo ir profesorius Sergejus Kovaliovas, pastangomis ir tik jiems žinomais būdais pasiekdavo Vakarus. „Kartais laukdavome labai ilgai, kol pagaliau radijo stotis „Laisvė“ ar „Vatikano radijas“ pranešdavo, kad Vakaruose gautas naujas „Kronikos“ numeris. Tada būdavo daug džiaugsmo“, – prisimena S. Tamkevičius.
KGB neabejotinai jautė, kokiais keliais savilaida pasiekia Vakarus, ir bandė juos užblokuoti. Aktyviausi disidentai buvo suimami. Tačiau tuo metu vis dažniau pradėjo atvykti turistų iš JAV. Tada kilo mintis daryti mikrofilmus ir juos slėpti kokiame nors suvenyre, kurį galima įduoti kokiam turistui iš Vakarų.
1978 m. lapkričio 13 d. penki kunigai iš Lietuvos – S. Tamkevičius, Vincas Vėlavičius, A. Svarinskas, J. Zdebskis ir Jonas Kauneckas – Maskvoje, Krikščioniškojo komiteto sekretoriaus V. Kapitančiuko bute, įvykusioje „spaudos konferencijoje“, dalyvaujant penkiems užsienio žurnalistams, paskelbė apie Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto įkūrimą ir jo tikslus. Per trumpą laiką komiteto nariai parengė ir išplatino daugiau kaip 20 dokumentų. Iš valdžios negauta nė vieno atsakymo. Komiteto dokumentai buvo skelbiami leidžiamuose „Kronikos“ numeriuose.
Kunigas S. Tamkevičius buvo suimtas 1983 m. gegužės 6 d., A. Svarinsko teismo metu. 23 tomų baudžiamojoje byloje kaltintas antitarybine propaganda ir agitacija, kad 1978–1983 m. „šmeižė tarybinę valstybę ir visuomeninę santvarką, ragino prieš ją kovoti, žemino SSRS tarptautinį prestižą“, kad „tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto vardu paruoštuose ir išplatintuose dokumentuose pateikdavo iškraipytus faktus, šmeižikiškus prasimanymus…“, ragino pažeisti tarybinius įstatymus, reguliuojančius Bažnyčios atskyrimą nuo valstybės, ir nepaklusti vietinės valdžios organams.
1983-iųjų gruodį nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo – šešeri metai griežtojo režimo lageryje ir ketveri metai tremties. 1984–1987 m. kalėjo Permės politinių kalinių lageryje, 1987 m. – Mordovijos Baraševo lageryje, 1987 m. gruodžio mėnesį perkeltas į Uralo politinių kalinių lagerį. 1988 m. birželio 10 d. ištremtas į Tomsko srities Staro Sainakovo kaimą. Tų pačių metų pabaigoje, prasidėjus Atgimimui, S. Tamkevičius buvo paleistas į laisvę. Lapkričio 4-osios rytą didelė tikinčiųjų minia iš įvairių Lietuvos kampelių susirinko į Vilniaus geležinkelio stotį pasitikti iš tremties sugrįžusio dvasininko.
Atgimimo laikotarpiu, 1989-aisiais, S. Tamkevičius paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos dvasios tėvu, 1990 metais – šios seminarijos rektoriumi. 1991 m. gegužės 4 d. popiežius Jonas Paulius II paskyrė jį tituliniu Turudos vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru (arkivyskupo padėjėju), o gegužės 19 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas kardinolas Vincentas Sladkevičius konsekravo vyskupu metropolitu. 1999–2002 m. ir 2005–2014 m. buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas.
S. Tamkevičius – 2013 m. Laisvės premijos laureatas. Apdovanojimas įteiktas 2014 metų sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną. Laisvės premija skirta kaip kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto nariui. S. Tamkevičius yra pelnęs ir daug kitų svarbių Lietuvos Respublikos apdovanojimų.
Kaip jau buvo minėta, Kauno arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius tapo vos ketvirtuoju lietuvių kilmės asmeniu, gavusiu garbingą kardinolo titulą. Kas buvo pirmieji trys?
Pirmasis iš lietuvių kardinolu buvo paskirtas Jurgis Radvila, kilęs iš kilmingos Radvilų giminės – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus. 1575–1577 m. Romoje studijavęs filosofiją ir teologiją, mirus Vilniaus vyskupui Valerijonui Protasevičiui, būdamas vos 23-ejų metų pradėjo eiti Vilniaus vyskupo pareigas. 1583 m. J. Radvila dėl savo veiklos sulaukė popiežiaus Grigaliaus XIII rašto, kuris skelbė jį tampant Šv. Romos Bažnyčios kardinolu. O 1586 m. iškilmingos ceremonijos metu Romoje gavo kardinolo kepurę. Mirė 1600 m. Romoje, nuvykęs į Šventųjų metų atidarymo iškilmes. Ten buvo ir palaidotas.
Antrasis Lietuvos kardinolas – Vincentas Sladkevičius. 1944 m. jis buvo įšventintas kunigu, 1957 m. popiežiaus Pijaus XII slapta nominuotas vyskupu. SSRS valdžia jam neleido eiti pareigų, buvo sovietinio saugumo nuolat sekamas ir tardomas. 1988 m. V. Sladkevičių popiežius Jonas Paulius II paskyrė kardinolu. Kardinolas buvo aktyvus Sąjūdžio ir Nepriklausomybės atkūrimo rėmėjas. 1991 metų sausio 13-osios naktį būtent į jo namus Kaune buvo nuvežtas saugoti Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas. Tikėtasi, kad jei sovietai darys kratą pas kardinolą, Vatikanas sukels skandalą. Ten aktas išbuvo keletą metų. V. Sladkevičius mirė 2000-aisiais, būdamas 80 metų. Jo bute Kaune įkurtas memorialinis muziejus.
Mums puikiai pažįstamas kardinolas Audrys Juozas Bačkis augo Prancūzijoje, kur jo tėvas dirbo Lietuvos diplomatinėje atstovybėje. 1961 m. jis baigė Popiežiškąjį Grigaliaus universitetą ir buvo įšventintas į kunigus. Vėliau ilgą laiką ėjo įvairias pareigas Vatikano diplomatiniame korpuse ir įvairių valstybių nunciatūrose. 1988 m. popiežiaus Jono Pauliaus II konsekruotas vyskupu ir tais pačiais metais pakeltas arkivyskupu. Pasibaigus okupacijai, grįžo į Lietuvą. 1991 m. buvo paskirtas naujai įsteigtos Vilniaus vyskupijos arkivyskupu metropolitu. Šias pareigas ėjo daugiau negu 20 metų. Mirus V. Sladkevičiui, 2001 m. Jonas Paulius II A. J. Bačkį pakėlė į kardinolus. 2005 m. ir 2013 m. jis dalyvavo konklavose, kuriose buvo išrinkti popiežius Benediktas XVI ir popiežius Pranciškus.
