„Atsipalaiduokit, pailsėkit ir tiesiog paklausykit“, – taip į kelias valandas posėdžiavusius ir gerokai pavargusius kolegas antradienį kreipėsi Savivaldybės tarybos narys Algirdas Kurcikevičius. Jis Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariams pristatė savo vizijas apie gana tolimą – po 50 ar 70 metų – Plungės ateitį. Tai būsiąs miestas su dviaukščiais tiltais, erdviu gatvių žiedu, lenkiančiu miesto centrą, turistų rojumi virtusia Plungės jūros pakrante…
A. Kurcikevičius piktinosi, kad visi esam trumparegiai – svarbu tik, kas vyksta dabar ar vyks po kelerių metų, o tai, kokia mūsų Plungė bus po 50 ar net 70 metų, esą niekam nerūpi. Išskyrus, aišku, jį, Algirdą Kurcikevičių, kuris apie Plungės ateitį ne tik galvoja, bet ir yra jos suklestėjimo planą-chuliganą parengęs.
Politikas savo vizijas, pavadintas „Plungė – modernus Europos miestas“, pristatė ne tik Vietos ūkio ir ekologijos komitetui, bet ir asmeniškai merei Elvyrai Valerijai Lapukienei, vyriausiajam architektui Ramūnui Janauskui. Vertinimai, panašu, gana skirtingi: vieni į A. Kurcikevičiaus „regėjimus“ pažvelgė kaip į gana realų projektą, kiti – su kreiva šypsenėle, neslėpdami skeptiškumo.
Atsimindamas, kad Maskvą juosia keturi transporto eismo žiedai, A. Kurcikevičius tokį siūlo įrengti ir Plungėje. Jis jau ir gatvių jungtis, ir šviesoforų įrengimo vietas numatęs, ir apie pėsčiuosius bei dviratininkus pagalvojęs. „Aš tomis gatvėmis važiavau nežinau kiek kartų. Pavažiuoju, sustoju, išlipu, pasvarstau, važiuoju toliau. Dabar jau galiu pasakyti – yra galimybė įrengti žiedą nuošalesnėmis gatvėmis. Ir tai būtų išeitis – sumažėtų transporto srautas per miesto centrą“, – kalbėjo politikas.
Be to, A. Kurcikevičius Plungėje matąs tris naujus tiltus: per geležinkelį Salantų gatvėje, per Plungės jūrą nuo irklavimo bazės link sodų bendrijų (šio tilto labai laukiantys jo rinkėjai sodininkai) ir per tą patį vandens telkinį nuo V. Mačernio link Birutės gatvės. Pastarasis būtų net dviejų aukštų: viršuj – autotransportas, apačioj – pėstieji ir dviratininkai. „Tiltas būtų aukštas, apšviestas, o nuo jo ir visas tvenkinys nušvistų“, – entuziastingai dėstė A. Kurcikevičius. Tiesa, statant tą tiltą, vieną iš bendrabučių, esančių šalia „Saulės“ gimnazijos, matyt, tektų nugriauti, bet, kaip pastebėjo sumanymo autorius, iki to laiko jis gal ir savaime nugrius.
Dar viena plano-chuligano dalis – apleistų Plungės jūros pakrančių virsmas turistų rojumi. Čia būsianti ne tik irklavimo bazė, bet ir gražus viešbutis iš užsienio atvykstantiems svečiams, na, o pakrantes nusėtų poilsiautojai. Jie gulėtų paplūdimiuose, maudytųsi švariame tvenkinyje (jis būsiąs išvalytas, o ne toks varlinykas kaip dabar), plaukiotų valtimis ir vandens dviračiais. Žodžiu, būtų kone kurortas.
Suprasdamas, kad iš komiteto narių sulauks vieno atsakymo – kad tokiems sumanymams reikia pinigų, A. Kurcikevičius išsyk atsakė ir į šį klausimą: „Paprašykim Lubio, Skieraus – tegu pafinansuoja, tegu prisideda prie Plungės. Nesugebam jų išnaudoti.“ Komiteto pirmininkas Vytautas Jonutis atsakė tik tiek: „Ponas Algirdai, įpareigojam jus imtis šio projekto įgyvendinimo. Žinoma… visuomeniniais pagrindais“.
