Į „Plungės“ laikraščio redakciją kreipėsi Telšių gatvės gyventojai, sunerimę, kad niekaip nesulaukia pažadėtojo vandentiekio ir kanalizacijos. Nors kitose miesto vietose, netgi Varkaliuose ir sodų bendrijose, vandentvarkos projektas jau įsibėgėjęs visu pajėgumu. „Kodėl mes, kovoję už savo vietą po saule, įrodinėję, kad mums būtinas vanduo ir kanalizacija, iki šiol gyvenam be vandens ir esam priversti taupyti kiekvieną „pagautą“ lašą?“ – klausė Telšių gatvėje gyvenantys žmonės.
Siekdami kuo greičiau gauti galimybę naudotis vandeniu ir kanalizacija, Telšių gatvės gyventojai išties kryžiaus kelius nuėjo. Ir parašus rinko, ir laiškus Savivaldybei rašė, ir Savivaldybės tarybos posėdžiuose keliskart prieš valdžią stojo. Bet savo pasiekė – kartu su kitais dviem kvartalais pakliuvo į pirmąjį vandentvarkos projekto etapą. O tai tarsi garantavo, kad patogumus jie gaus anksčiau už kitus.
Telšių gatvės gyventojai ne kartą įrodinėjo, kad jų padėtis – ne pyragai. Ypač gyvenančiųjų arčiausiai viduriniųjų kapinių. Vandentiekio nėra, o savų šulinių vanduo negeriamas (ir kas ryšis gerti, kai šulinys – kapinių papėdėje). Taigi maistui vandenį tenka pirkti parduotuvėje. „Taip ir vargstame su penkialitriais bambeliais, kasdien po kelis į namus partempiame“, – guodėsi žmonės. Na, o šiokią vasarą ir skalbti vandens nėra – šuliniai tušti, nė kibiro nepasemsi, o ką jau bekalbėti apie „dūstančius“ siurbliukus.
Per šiųmetinę sausrą žmonės sako kiekvieną lašą gaudantys – po kiekvienu lietvamzdžiu tai vonia, tai koks kibiras pastatytas, kiemuose stovi konteineriai su Babrungo vandeniu. Be jo juk negyvensi. O augalai – daržovės, gėlės – šiemet, kaip patys dar juokauja, tik per šventes laistomi. Vejoms vandens nebekliūva, užtat baigia nugelsti.
Didelė problema ir kanalizacija – sąžiningieji po keliskart per mėnesį į „Valdą“ skambina ir kaskart po 50 litų už kanalizacijos duobės ar cisternos ištuštinimą moka. O tie, kuriems į aplinką nusispjaut, visas nuotekas į gruntą leidžia, o per jį kanalizacijos turinys į šalia tekantį Babrungą patenka.
„Juk valdžia žadėjo, kad mes, kaip ir kiti, gyvenantieji arčiausiai Babrungo, vandentiekį ir kanalizaciją gausime pirmiausiai, bet… Jaučiamės apgauti – išeitų, kad viena žadėjo, o visai kitaip elgiasi“, – piktinosi žmonės.
Gyventojai gal tiek ir nepyktų, jei nematytų, kad į kitus kvartalus, sąraše buvusius gerokai žemiau, vandentiekis ir kanalizacija jau „ateina“, o Telšių ir aplinkinėse vadinamojo kepyklos kvartalo gatvelėse darbais dar net nekvepia.
Kodėl į kepyklos kvartalą, kuriam vanduo ir nuotekų surinkimo sistema buvo pažadėta pirmiausiai, vėluojama, kai tuo metu kitose vietose triūsiama iš peties?
Kaip paaiškino UAB „Plungės vandenys“ vyr. inžinierius Arvydas Jurkaitis, vandentvarkos projektas suskirstytas į du etapus. Prioritetas buvo teikiamas pirmojo etapo kvartalams, tarp kurių – ir kepyklos kvartalas. Šiam priskiriama ir dalis Telšių gatvės (nuo Kepyklos g. iki Ramunių g.). Pirmojo etapo vykdytoja – Savivaldybės administracija, antrojo – UAB „Plungės vandenys“.
Pirmiausia turėjo būti pradėti pirmojo etapo darbai. Deja, koją pakišo prasidėjęs bylinėjimosi procesas. Kaip sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė Asta Beierle Eigirdienė, rangovas darbams vykdyti, kaip reikalauja įstatymai, buvo renkamas konkurso būdu. Jame iš pradžių dalyvavo trys pretendentai, paskui liko du – UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ir UAB „Plungės lagūna“.
Komisija, pasitarusi su ekspertais, UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, kaip neatitinkančią konkurso sąlygų, pašalino iš konkurso. Bendrovė su pašalinimu nesutiko ir tokį sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Savivaldybės administracija savo ruožtu taip pat kreipėsi į Apeliacinį teismą – kad būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, leista sudaryti sutartį su konkurso laimėtoju ir pradėti darbus.
Dėl šių teismo procesų vandentvarkos projekto pirmojo etapo darbai net nepradėti. Tuo tarpu antrasis etapas, kuris turėjo būti pradėtas vėliau, sėkmingai vykdomas – darbai išsyk vyksta net keliuose kvartaluose.
Kaip sakė A. Beierle Eigirdienė, Savivaldybės administracija laukia nesulaukia, ką nuspręs Apeliacinis teismas. Aišku, tikimasi palankaus sprendimo, leisiančio pagaliau pradėti darbus. Juolab kad to teismo sprendimas yra neskundžiamas.
Taigi norėta padaryti kaip geriau, o išėjo – kaip visada… Tikėjęsi pirmieji mėgautis patogumais liko it musę kandę, nors yra vilties, kad, gavus Apeliacinio teismo sprendimą, reikalai ims krypti į gerąją pusę.